ScanpixGudrybės, trikdžiusios jūrų plėšikus prie Somalio krantų ir Pietryčių Azijoje, Vakarų Afrikoje gali nebepadėti
Komercinės Nigerijos sostinės Lagoso uoste stovi milžiniškas naftos tanklaivis. Denį dviem eilėmis juosia ašmeninė viela, ant kapitono tiltelio pasodinti du žmogaus dydžio manekenai oranžiniais kombinezonais, neva sargybą eina įgulos nariai. Kad Afrikoje išmintis reikalauja tokių atsargos priemonių, primena plieno ir betono nuolaužos, likusios suniokojus prieplauką, kurią prieš dešimtmetį susprogdino kovotojai, laisvu laiku piratavę.
Pietinę Vakarų Afrikos pakrantę skalaujančioje Gvinėjos įlankoje susitelkė didžiausia pasaulio piratų masė. Tarptautinis jūrų biuras (TJB) nurodo, kad pernai tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Kamerūno atviroje jūroje įvyko 72 išpuoliai prieš laivus, 2014 m. – 28. Šiemet kol kas užfiksuota 30. Nors iš dalies augimas paaiškinamas tvarkingesniu pranešimu, Maxas Williamsas iš saugumo klausimais konsultuojančios „Africa Risk Compliance“ (ARC) teigė, kad ir toliau pateikiami ne visi duomenys apie piratavimą, nes laivų savininkai bijo, kad atliekant tyrimą laivai bus priversti stovėti uoste. ARC suskaičiavo, kad pernai realiai įvykdyta dukart daugiau išpuolių, nei nurodo TJB.
Kitur piratavimas aprimo. 2014–2018 m. Pietryčių Azijoje incidentų skaičius kasmet mažėjo nuo 141 iki 60, o prie Somalio krantų, kur 2007–2012 m. kilo didžiausia šio amžiaus piratavimo krizė, įvykdyti tik trys. Tuose kraštuose taip pat pareigingiau pranešama apie įvykius. Pietryčių Azijos valdžia labiau pasitikima, o prie Somalio krantų apie incidentus informuojami tarptautiniai kariniai jūrų laivynai, patruliuojantys tuose vandenyse nuo 2009 m.
