Įprastai pasaulio čempionatas yra svarbiausias įvykis futbolo kalendoriuje. Tačiau 2022 m. čempionatą į antrą planą nustums futbolo bandymai atsigauti po didžiausios taikos meto krizės.
Futbolas visada gebėjo atitraukti dėmesį nuo kitų dalykų. Tai laisvalaikio užsiėmimas, kuris leidžia žmonėms pamiršti kasdienius rūpesčius bent 90 minučių. Todėl buvo skaudu susitaikyti su jo netektimi 2020-aisiais, kai rungtynės iš pradžių buvo visiškai atšauktos, o vėliau vyko tuščiuose stadionuose. Žiūrovų sugrįžimas yra simbolinis pokytis normalumo link. Bet nepasitenkinimo dar gali būti apstu.
Šią sporto šaką prižiūrinčios FIFA sprendimas suteikti Katarui teisę surengti 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą kontroversiškai vertinamas nuo pat pradžių, nes šalis visiškai neturi futbolo istorijos ar infrastruktūros, taip pat yra sulaukusi protestų dėl prastų imigrantų darbo sąlygų. Kai kurios nacionalinės komandos, pavyzdžiui, Vokietijos (nuotr.), Norvegijos ir Nyderlandų Karalystės, užsivilko marškinėlius su protesto žinute apie žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje. Vargu ar tokios iniciatyvos turės didelę įtaką, o minėtos valstybės ryšis boikotuoti tokį reikšmingą futbolo renginį. Vis dėlto tai erzins organizatorius.
Taip pat gali pasigirsti niurzgėjimų dėl geopolitikos. Standartinis sirgalius ložėse greičiausiai nesidomi Artimųjų Rytų politika, bet nuogąstavimas dėl Kataro paramos islamistiniams judėjimams, tokiems kaip Musulmonų brolija, paskatino Saudo Arabijos inicijuotą gretimų valstybių boikotą ir keletą metų trukusią blokadą. Nors dabar tai jau išspręsta, tokio tipo problemos prisidėjo prie to, kad į šį čempionatą žvelgiama atsargiai, ir tai gali sumažinti į jį norinčių atvykti žiūrovių skaičių.
