ShutterstockO ateityje bus pažengta dar labiau
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Jis – jau baisi liga, ir tokia liga, kuri iš pažiūros sėja vis daugiau mirčių. Nuo vėžio kasmet miršta apie 10 mln. žmonių ir bėgant dešimtmečiams tas skaičius vis auga. Turtingose šalyse pusei vyrų ir vienai iš trijų moterų anksčiau ar vėliau išsivystys vėžys. Daugelyje šalių, įskaitant Australiją, Japoniją, Kanadą ir Jungtinę Karalystę, tikimybė mirti nuo vėžio žmonėms didesnė nei nuo bet ko kito.
Bet tuos baisius skaičius labiausiai lemia demografiniai rodikliai. Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, daugėja ir mirčių nuo vėžio. Toks pat ir kylančios pasaulio gyventojų amžiaus medianos poveikis, nes gali praeiti dešimtys metų, kol išsivystys vėžys, tad pagyvenusieji juo serga dažniau nei jaunimas. Atmetus didėjančio gyventojų skaičiaus ir senėjimo poveikį paaiškėja, kad, tiesą sakant, mirčių nuo vėžio rodikliai per maždaug 30 pastarųjų metų gerokai sumažėjo (žr. 1 grafiką). Vėžys darosi daug mažiau mirtinas, o mokslininkams sparčiai vis geriau perprantant šią ligą yra vilčių, kad ateityje laukia tolesnė pažanga.
