Interviu su Masačusetso technologijų instituto ekonomistu Johnu Van Reenenu
Daugybę metų ekonomistai tvirtino, kad laisvoji prekyba visus padaro turtingesnius. Tačiau pastaruoju metu šis požiūris yra puolamas ‒ ypač JAV prezidento Donaldo Trumpo. Tai verčia ekonomistus savęs klausti: ar tikrai laisvoji prekyba visuomet gerai? Ar iš jos pralaimėjusiųjų nuostoliai turi būti atlyginami? Siekdamas iš naujo persvarstyti laisvosios prekybos pagrindus, žurnalas „The Economist“ kalbėjosi su ekonomistu J. Van Reenenu. Pokalbis buvo šiek tiek koreguotas, norint padaryti jį aiškesnį.
– Kas yra laisvoji prekyba?
– Tai galimybė prekėms ir paslaugoms kiek įmanoma laisviau keliauti tarp skirtingų valstybių. Šalims stiprėjant, pagamintais produktais imta keistis už jų ribų, o transporto plėtra sudarė sąlygas juos pirkti ir parduoti užsienyje. Ilgą laiką tarptautinei prekybai buvo taikomi smarkūs apribojimai. Susidūrusios su sunkumais renkant mokesčius iš savo šalies piliečių, vyriausybės eidavo lengvesniu keliu ir uždėdavo importo mokesčius užsienio gamintojams. Visgi galiausiai laimėjo tie ekonomistai, kurie tvirtino, jog geriausias sprendimas yra kiek įmanoma labiau sumažinti tarptautinės prekybos barjerus.
