COVID-19 paspartino hibridinės diplomatijos atsiradimą, kur fizinis pasaulis susipina su skaitmena.
Kai pernai kovo mėnesį Dahrane, Saudo Arabijoje, susirinko šerpais vadinami pareigūnai, kurie rūpinasi organizaciniais G 20 viršūnių susitikimo reikalais, šalys jau pradėjo taikyti pirmąsias karantino priemones, o tarptautinės kelionės – stoti. Visi puolė rūpintis, kaip grįžti namo. Bet jau po kelių savaičių, šiek tiek pasikankinę, kol priprato prie vaizdo konferencijų technologijų, tie patys pareigūnai rengė derybas per „Zoom“ ir „Webex“, o jų viršininkai – viršūnių susitikimą vaizdo kanalais. Diplomatija persikėlė į virtualų pasaulį.
„Jau seniai kalbame, kad ateis skaitmeninė diplomatija, – tvirtino britų šerpas Jonathanas Blackas. – Pagaliau ji tikrai atėjo.“ Per praėjusius metus diplomatai beveik nerengė masinių daugiašalių susitikimų gyvai. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja (JTGA), paprastai rugsėjį dviem savaitėms užkemšanti Niujorką, suskridus tūkstančiams delegatų, praėjo kukliau, lyderiams susirinkus prie ekranų.
Tuose pasaulio kraštuose, kurie apsirūpino skiepais, pamažu grįžtama prie „gyvos“ diplomatijos. Antai britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas Londone, kur parūpinus COVID-19 saugumo priemonių vyko derybos, gegužės 3–5 d. sulaukė kitų užsienio reikalų ministrų iš G 7 šalių. Grupė pirmą kartą nuo 2019-ųjų balandžio, kai toks renginys vyko Sen Malo, Prancūzijoje, susibūrė vienoje patalpoje. Kol kas planuojama, kad gyvai vyks ir visavertis G 7 viršūnių susitikimas Kornvalyje birželį, iškart po to ir NATO viršūnių susitikimas Briuselyje.