Edwardo Carro nuomone, bandymai pažaboti koronavirusą dangsto visuomenės sveikatos problemas.
Pandemijos ne miršta, o nusibaigia pamažu. Greičiausiai 2022 m. taip nutiks ir COVID-19. Taip, vis dar pasitaikys vietinių ar sezoninių židinių, ypač šalyse, kuriose daug gyventojų dar nepaskiepyta. Epidemiologams reikės sekti naujas viruso atmainas, besikėsinančias apeiti vakcinų sukurtą imunitetą. Bet per artėjančius kelerius metus COVID-19 tampant įprasta liga, kaip gripas ar peršalimas, iš esmės gyvenimas daugelyje pasaulio šalių greičiausiai grįš į normalias, ar bent jau popandeminėmis sąlygomis normalias, vėžes.
Šias perspektyvas mums užtikrins stulbinama sėkmė ir neviltin varančios klaidos. Mums pavyko paskiepyti daugybę žmonių ir sukurti naujų vaistų, kurie gerokai sumažina mirties tikimybę visuose ligos etapuose nuo švelnių simptomų iki intensyvios terapijos. Nesunku užsimiršus patikėti, jog tai duotybė, bet iš tiesų tai, kad per tokį trumpą laiką sukūrėme ir licencijavome tiek daug vakcinų bei vaistų nuo naujos ligos, yra didžiulis laimėjimas.
Poliomielito vakcinai nuo ankstyvųjų bandymų iki pirmosios licencijos JAV prireikė 20 metų. 2021-ųjų pabaigoje, prabėgus vos dvejiems metams po to, kai buvo nustatytas SARS-CoV-2 virusas, pasaulyje kas mėnesį jau buvo pagaminama apie 1,5 mlrd. COVID-19 vakcinos dozių. Kaip prognozuoja gyvybės mokslų duomenų bendrovė „Airfinity“, tikėtina, kad 2022 m. pabaigoje bus iš viso pagaminta 25 mlrd. dozių. Rugsėjį vykusiame viršūnių susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas paragino per artimiausius metus siekti paskiepyti 70 proc. pasaulio gyventojų. Tiekimas neturėtų pakišti tam kojos.
