Bet jo sąjungininkai nesutaria dėl strategijų ir tikslų
Tąkart, 2022 m. vasario 8 d., į smėlio spalvų kabinetą orlaivyje įsėdo atsargus, bet viltingai nusiteikęs Prancūzijos prezidentas, pasiruošęs skrydžiui iš Maskvos į Kyjivą. Praėjusį vakarą E. Macronas daugiau kaip penkias valandas praleido sėdėdamas stulbinamai saugiu fiziniu atstumu nuo Vladimiro Putino prie jūriniam konteineriui ilgiu nenusileidžiančio stalo.
Vėliau E. Macronas prisiminė, kad pokalbyje vyravo įtampa, bet V. Putinas prisiekė, esą Rusija „nebus eskalacijos priežastis“. Po dviejų savaičių rusų tankai įriedėjo į Ukrainą, sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo ir atskleidė, kokios tuščios buvo E. Macrono pastangos.
Visoje Europoje vadovai suka galvas, ką daryti su Rusijos karo padariniais. Prancūzijoje šis konfliktas išryškino E. Macrono ambicijas su siekiu, kad vidutinio dydžio jo šalis liktų tarp didžiųjų valstybių prie aukščiausio diplomatinio stalo, ir nusivylimus bandant tuo pasirūpinti. Daugeliu atžvilgių Europa priėmė Prancūzijos prezidento mąstymą. Žemynas vėl ginkluojasi, demonstruoja ryžtą ir mokosi kalbėti galios kalba. Bet svarbiausiais klausimais, ypač dėl saugumo ateityje, žemynas lieka neįtikintas, kad E. Macrono idėjos yra geros.