UnsplashES sunkiai seksis atnaujinti savo ekonomines taisykles
Į 2010–2012 m. finansų krizę Europa reagavo darydama vieną klaidą po kitos. Euro zona susitarė, kad mainais į gelbėjimo paketus valstybės turės pradėti griežtai taupyti. Pačiu blogiausiu metu Europos centrinis bankas (ECB) pakėlė palūkanų normas. Dėl to prasidėjo dviguba recesija, imta drastiškai karpyti investicijas ir kai kuriose šalyse nedarbo kreivė šovė aukštyn, ypač tarp jaunų žmonių. Šįsyk reaguota sumaniau. Užgriuvus COVID-19 ECB paspartino obligacijų supirkimą, o ES laikinai pristabdė savo fiskalines taisykles, kad vyriausybės galėtų nevaržomai apmokėti priverstines atostogas ir kitas paramos programas.
Artimiausi metai parodys, kas ir kiek pasikeitė. Pirmoje 2022 m. pusėje vyks nuožmus ES vyriausybių mūšis dėl ES fiskalinių taisyklių, vadinamojo Stabilumo ir augimo pakto (SAP). XX a. paskutiniame dešimtmetyje parašytos šio pakto nuostatos dar iki COVID-19 atrodė nesuderinamos su žemų palūkanų ir išaugusio investicijų poreikio laikais. Įvedant vis naujų pataisų šis dokumentas virto teisiniu Gordijo mazgu, kurį gali išnarplioti tik specialistai. Šiandien tokias šalis kaip Italija slegia kone 160 proc. BVP skolų našta. 2023 m. vėl įsigaliosiančios dabartinės taisyklės teoriškai įpareigotų Italiją kasmet sumažinti valstybės skolą 5 procentiniais punktais. Toks griežtas taupymas sveiku protu nesuvokiamas.
Tačiau vyriausybės turės pasiekti vienokį ar kitokį bendrą sprendimą, o SAP reforma vertinama nevienodai. Menkai tikėtina, kad būtų peržiūrėtos ES sutartys, iš kurių nurašyti pamatiniai šio pakto skaičiai, ribojantys vyriausybės fiskalinį deficitą ir skolą atitinkamai iki 3 proc. ir 60 proc. BVP. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Italija siūlys pataisas, kurios, pavyzdžiui, leistų prasiskolinusioms valstybėms pasikoreguoti lengviau, galbūt suteikiant vyriausybėms teisę pačioms susiplanuoti šią trajektoriją. Kad būtų lengviau įgyvendinti kovos su klimato kaita priemonių rinkinį „Fit for 55“, kai kurios vyriausybės sieks vadinamosios auksinės taisyklės, pagal kurią į deficitą nebūtų įskaičiuojamos kovai su klimato kaita skirtos išlaidos.
