Jungtinėje Karalystėje (JK) nuspręsta išstoti iš ES. Toliau laukia naujas ministras pirmininkas, nestabilios finansų rinkos ir daug metų netikrumo, kuris brangiai kainuos.
Lošėjas galų gale pralaimėjo. Paprastai Davidui Cameronui sekėsi. 2010-aisiais jis gavo postą būdamas koalicijos priešakyje, o 2015-aisiais – partijai iškovojus ryškią pergalę. 2014 m., škotams surengus referendumą dėl nepriklausomybės, jam pavyko apsaugoti JK nuo iširimo. Bet ministro pirmininko sumanymas lošti pažadėjus balsavimą dėl JK narystės ES baigėsi nesėkme. Kitos dienos paryčiais baigiant skaičiuoti birželio 23-iąją atiduotus balsus aiškėjo, kad beveik 52 proc. rinkėjų pasirinko išstoti, likti norėjo 48 proc. Žmonių aktyvumas siekė 72 proc., tai šešiais procentiniais punktais daugiau nei visuotiniuose rinkimuose 2015-ųjų gegužę.
Į pasitraukimo stovyklos pergalę reaguota žaibiškai. JK nepriklausomybės partijos vadovas Nigelas Farage’as (nuotr.) pareiškė, kad birželio 23-ioji yra šalies nepriklausomybės diena. Svaro sterlingų kursas JAV dolerio atžvilgiu nėrė į žemiausią lygį nuo 1985-ųjų (žr. grafiką). Europos vertybinių popierių biržos buvo pasiruošusios pradėti darbo dieną smukus vertybinių popierių vertei, investuotojams pesimistiškiau vertinant JK ir pasaulio ūkių perspektyvas. Dauguma ekonomistų pritaria JK iždo departamenui, kad dabar šalies ūkis gali kristi į recesiją. Iždo kancleris George’as Osborne’as įspėjo, jog gali prireikti nepaprastojo biudžeto, bet tai mažai tikėtina.
Politinė sumaištis užsitęs. Nors prieš referendumą D. Cameronas tvirtino, kad, nepriklausomai nuo rezultato, nesitrauks iš premjero posto, retas juo patikėjo. Ministras pirmininkas jau pareiškė atsistatydinantis, vadinasi, toriai rinks naują vadovą, ir nerealu tikėtis, kad procesas baigsis anksčiau nei rugsėjo gale. Postą gali palikti ir G. Osborne’as. Po norinčių išstoti pergalės tikėtina, kad kitas torių lyderis bus iš jų tarpo.
