ShuterstockKaip ir pačiam koronavirusui, dalis žmonių infodemijai ne tokie atsparūs kaip kiti
Gydytojams reikia mokėti tris dalykus: meluoti ir neįkliūti, apsimesti sąžiningiems ir numarinus nesijausti kaltiems. Šiuos žodžius po buboninio maro protrūkio XIV a. parašė viduramžių metraštininkas Jeanas Froissart’as. Pramanytos naujienos anuomet reiškė gandus, kad marą galima išgydyti pasėdėjus nuotekų griovyje, suvalgius dešimtmečio senumo melasos arba pavartojus arseno.
Vadinamoji infodemija, susijusi su COVID-19 pandemija, kurią vasarį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – pasauliui ne pirmas dezinformacijos atvejis. Šįkart tarp mitų teiginiai, kad koronaviruso infekciją galima išgydyti geriant metanolio (Irane dėl to mirė daugiau kaip 700 žmonių) ir kad užkratą skleidžia 5G siųstuvai (Jungtinėje Karalystėje padegėjai dėl to surengė apie 90 išpuolių prieš ryšio bokštus). Kaip virusas įsitvirtina žmonių plaučiuose, taip pavojingos idėjos apkrečia protus.
