Kosminio Elono Musko verslo vertė greitai gali būti didesnė nei „Teslos“
Sunku nepripažinti, kad tai rimtas inžinerijos pasiekimas. Apatinė didžiausio kada nors paleisto objekto, aukščiu prilygstančio „Boeing 747“ ilgiui, dalis iš dangaus nusileido tokiu greičiu, kad nuo trinties įkaito iki raudonumo. Artėjant žemės paviršiui trumpam įsijungė varikliai. Jie sumažino raketos greitį ir atsargiai nukreipė į tą pačią paleidimo sistemą, nuo kurios raketa buvo pakilusi vos prieš septynias minutes. Raketą sugavo pora griebtuvų ir ji pakibo rūkdama ankstyvo ryto šviesoje.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Mažiau už kinetinius stebuklus pastebima, bet dar svarbesnė yra spalio 13-ąją išbandytos raketos „Starship“ ekonomika. Ją sukūrė „SpaceX“, kurią 2002 m. įkūrė verslininkas Elonas Muskas, siekdamas, kad daiktus į kosmosą būtų galima skraidinti pigiau. E. Muskas norėdamas sumažinti sąnaudas siekia, kad žmonės galėtų apsigyventi Marse. Bet ir Žemei tai atvėrė naujų galimybių. Per ketverius pastaruosius metus „SpaceX“ tapo ne tik raketų gamintoja, bet ir pasauline interneto įmone. Paslaugai „Starlink“ teikti ji naudoja tai, kas prieš keletą metų būtų buvę neįsivaizduojamai daug palydovų (jau paleista apie 6,4 tūkst. ir skaičius sparčiai didėja), kurie beveik bet kuriam planetos kampeliui gali duoti spartų interneto ryšį.