ScanpixŠiaurės Sentinelų sala nėra dažnai lankoma, ir apie 150 tenykščių gyventojų tuo tikrai nesiskundžia. Tai mažytė Bengalijos įlankos Andamanų archipelago sala, kurioje gyvena 30 tūkst. metų skaičiuojanti gentis, nuo 1991-ųjų beveik neturėjusi kontakto su išoriniu pasauliu. Galbūt todėl lapkričio mėnesį sumokėjęs valtininkams, kad nuplukdytų jį į salą, jaunas amerikiečių misionierius Johnas Chau buvo pasitiktas su lankais ir strėlėmis. 2006 m. toks pat likimas ištiko du žvejus iš Indijos, kai užmigę valtyje nudreifavo į salos krantą. Ir jaunuolis, ir žvejai buvo nužudyti.
Sentinelai – bene labiausiai nuo pasaulio atskirta tauta. Per 1,3 tūkst. kilometrų į rytus nuo žemyninės Indijos nutolusias Andamanų salas administruojanti Indijos vyriausybė pastaruosius 20 metų neleidžia trikdyti salos gyventojų, įsakiusi palikti juos ramybėje, nors reguliariai iš tolo patikrina, ar saloje neprasidėjo epidemija. Sentinelai veikiausiai nėra atsparūs naujoms ligoms, todėl kontaktas su atvykėliais jiems gali būti pragaištingas. Indijos vyriausybė neieškos J. Chau žudikų, kūno susigrąžinti taip pat neplanuoja.
Kol kas neaišku, ar tragedija turės ilgalaikių padarinių sentinelams. Bet po ilgos kovos už čiabuvių teises šiandien šansų išgyventi jie turi daugiau nei prieš kokį ketvirtį amžiaus. Tai galioja daugeliui kitų čiabuvių tautų, bendrai apibrėžiamų kaip grupės, kurios atsirado anksčiau už šiandien dominuojančias visuomenes ir bando priešintis integracijai.
Daug tokių tautų buvo beveik išnaikintos, bet atsigavo. Lotynų Ameriką užėmę ispanakilmiai nematė prasmės sugyventi, ypač su Amazonės gentimis. Australijoje įsikūrę atvykėliai, daugiausia iš Jungtinės Karalystės, aborigenų iš esmės nelaikė žmonėmis. Afrikoje ir Azijoje atvykėliai čiabuvių grupes dažnai stūmė į miškus arba dykumas ir niekino. Čiabuvių tautų pasaulyje buvo vis mažiau. Teksase (JAV) įsikūrusi labdaros organizacija SIL skaičiuoja, kad per pastaruosius 50 metų mirė per 5 tūkst. kalbų.
