Sutrikote? Tai ne jūsų kaltė. Priežiūros institucijos visame pasaulyje yra pradėjusios neįtikėtiną skaičių bylų dėl konkurencijos pažeidimų ir tyrimų prieš didžiąsias technologijų bendroves: „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ („Meta“) ir „Google“ („Alphabet“). Kiekvienu atveju dėmesys atkreipiamas į skirtingą šio konglomerato sritį nuo „Apple“ programėlių parduotuvės iki „Google“ reklamos duomenų. Be to, kone kiekvieną dieną naujienų antraštės skelbia apie jau atliekamą ar pradėtą naują tyrimą.
Tai nesikeis ir 2022 m. Užuot bandžius susigaudyti šioje nuolat kintančioje teisinėje mėsmalėje, verčiau sekti, ką yra sumanę įstatymų leidėjai. Paprastai teisminiai procesai trunka ilgai (ir dažnai baigiasi be rezultatų), bet 2022-ieji taps metais, kai parlamentai ir reguliuotojai visame pasaulyje ims priimti svarbias taisykles, turinčias pažaboti technologijų sektorių. Bus užtektinai progų paspėlioti, kuri šalis (ar regionas) nustatys geriausias pasaulyje konkurencijos sąlygas.
2021 m. pradžioje atrodė, kad ES laimės be jokio pasipriešinimo. Jos vykdomoji valdžia – Europos Komisija – buvo ką tik pristačiusi Skaitmeninių rinkų aktą (SRA). Tai pirmas įstatymas, kuriuo siekiama reguliuoti dideles technologijų bendroves ex ante principu, t. y. apriboti įmonių elgesį iš anksto, o ne bausti jas po fakto inicijavus antimonopolines bylas. Taip siekiama uždrausti vadinamiesiems vartų saugotojams tokiose svarbiose skaitmeninėse srityse kaip programėlės ar interneto paieška taikyti nesąžiningą praktiką, pavyzdžiui, diskriminuoti jų platformas naudojančius konkurentus.
Bet pastaruoju metu ekspertai vis mažiau entuziastingai vertina SRA, dėl kurios Europos Parlamentas gali balsuoti 2022 m., sako Tommaso Valletti, buvęs Europos Komisijos vyriausiasis ekonomistas, dabar dirbantis Londono imperatoriškajame koledže. SRA labiausiai kritikuojamas dėl to, kad visiems technologijų gigantams numato tas pačias taisykles, nors jų veikla ir konkurencijos problemos skiriasi.
