ShutterstockKaip respublikonai iškeitė izoliacionizmą į internacionalizmą ir vėl grįžo prie pirmojo
Be žavėjimosi Ronaldu Reaganu ir mokesčių mažinimo, sunku sugalvoti, kuo Respublikonų partija prie Donaldo Trumpo panaši į matytąją vos prieš du dešimtmečius, prie George’o W. Busho. „Gailiaširdingą konservatizmą“, kuriuo siekta didžiojo susitarimo dėl nelegalių migrantų padėties, pakeitė paranojiškas natyvizmas. Užsienio politiką, pagal kurią amerikiečiai buvo laisvės ir demokratijos gynėjai, pakeitė nauja doktrina „pirmenybė Amerikai“, kuria ignoruojami sąjungininkai (išskyrus Izraelį) ir būtų likimo valiai palikti su užpuolusiais rusais kovojantys ukrainiečiai, nors nerizikuoja nė vienas JAV karys. G. W. Busho administracijoje dirbę laisvosios prekybos šalininkai sudarė prekybos susitarimus su 13 naujų šalių, o muitų tarifai buvo arti nulio. D. Trumpas nori visam importui taikyti 10 proc. muitą.
Spalio 7-ąją grupuotei „Hamas“ įvykdžius išpuolį prieš Izraelio civilius, blykstelėjo kažkas panašaus į senąją partiją. Respublikonai vieningai pasmerkė tokį terorizmą ir vėl patvirtino, kad tikrai yra sąjungininkai, pažadėjo Izraeliui milijardus dolerių saugumo pagalbos, kai kurie net žvangino ginklais prieš Iraną, be kitų regiono grupuočių, kurių rankomis veikia, finansuojantį ir „Hamas“. Bet kartu diduma partijos spiriasi prieš perspektyvą siųsti ginklų Ukrainai, nors ir R. Reaganas, ir abu Bushai tikrai būtų siuntę. Kas nutiko? Akivaizdus atsakymas – D. Trumpas. Bet norint suprasti tokią sunkiai protu suvokiamą permainą, verta juo neapsiriboti ir prisiminti senesnius laikus.
Nuo 1856 m. Respublikonų partija kas ketverius metus suvažiavime, per kurį nominuoja kandidatą į prezidentus, paskelbia partijos platformą – tai vyko iki 2020 m., kai partija tiesiog vėl pateikė praėjusio karto dokumentą. Perskaičius visas programas (o 2016-ųjų du kartus) pasidaro aiškėliau, kokia ilga intelektinės minties gija kažkaip atvedė partiją prie dabartinio izoliacionizmo.
