ScanpixŽaliajai revoliucijai gali trūkti mineralų, pinigų ir statybos vietų.
Trijų jūrinės vėjo turbinos „Haliade-X“ menčių, gaminamų iš anglies pluošto, ilgis – po 107 metrus. Jai sparnų moju nusileidžia visi iki šiol pagaminti orlaiviai. Menčių sukimąsi, kuris ties galiukais viršija 300 kilometrų per valandą greitį, elektra verčiančiam generatoriui reikia daugiau kaip 100 galingų magnetų, gaminamų iš egzotiškų metalų, ir begalės varinės vielos vijų. Mentės, generatorius ir kitos smulkmenos, kartu sveriančios apie 900 tonų, montuojamos ant tokių aukštų bokštų, kad menčių galiukų aukštis virš bangų beveik prilygsta Montgomerio gatvėje, San Fransiske, stovinčio dangoraižio „Transamerica Pyramid“ aukščiui iki smailės.
Gegužę prezidento Joe Bideno administracija pranešė patvirtinusi vėjo jėgainių parką „Vineyard Wind“, kuris bus statomas prie Masačusetso krantų ir kuriam JAV pramonės milžinė GE turės parūpinti 60 tokių orlaivio, dangoraižio ir gyvalazdės hibridų. Jau vien „Vineyard Wind“, kuriam planuojama 800 megavatų galia, JAV jūrinių vėjo jėgainių pajėgumą padidintų apie 25 kartus. Bet tai nebus vienintelis projektas. J. Bidenas iškėlė tikslą, kad iki 2030 m. bendra jūrinių vėjo jėgainių galia pasiektų 30 tūkst. megavatų, t. y. 30 gigavatų, o tai atitinka 37 tokius projektus. Panašaus lygio užmojų turi Jungtinė Karalystė, Kinija ir Vokietija. Tyrimų bendrovė „Bernstein“ skaičiuoja, kad iki 2030 m. bendra jūrinių vėjo jėgainių galia pasaulyje gali pasiekti 254 gigavatus, t. y. daugiau kaip septyniskart viršyti šiandienos lygį.
