Po keleto kairiųjų pergalių Lotynų Amerikos rinkimuose 2023 m. svarstyklės vėl ims krypti į dešinę. Daugiausia tai atspindi išliekantį valdančiųjų nepopuliarumą regione, kurio laukia dar vieni sunkūs kuklaus ūkio augimo ir socialinio nepasitenkinimo metai.
Bent jau infliacija daugumoje kraštų atlyš, nes centriniai bankai anksti paskubėjo padidinti palūkanų normas. Didumoje šalių produkcijos apimtis ir užimtumas 2022 m. grįžo į ikipandeminį lygį. Bet darbo užmokestis tebeatsilieka ir reta vyriausybė gali sau leisti plačią viešųjų finansų politiką. 2022 m., TVF duomenimis, ūgtelėję 3,5 proc., 2023-iaisiais regiono ūkiai gali paaugti tik 2 proc. Gali grėsti nauji socialiniai sprogimai, kaip sukrėtusieji kelias šalis nuo 2019 m. Bet Lotynų Amerikos gyventojai gali būti per daug užsiėmę bandydami prasimaitinti, kad galvotų apie protestus.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Politinis dėmesys nukryps į spalį vyksiančius Argentinos prezidento rinkimus. Peronistų vyriausybė susiskaldžiusi ir pritrūko idėjų, siaučia infliacija, todėl turėtų laimėti centro dešinės opozicija, jei liks vieninga. Pirma, jai teks apsispręsti dėl kandidato. Buenos Airių meras Horacio Rodríguezas Larreta – gabus ir nuosaikus. Su juo varžysis buvusi saugumo ministrė Patricia Bullrich, populiari dėl griežtų kalbų apie nusikalstamumą. Fone boluos 2015–2019 m. šaliai vadovavęs prezidentas Mauricio Macri, kurio vyriausybė tvarkėsi nevykusiai, bet jis tebeturi ambicijų. Dėmesio vertas ir įkyruolis iš kraštutinės dešinės Javieras Milei. Kairiajam populistiniam peronistų sparnui vadovaujanti Cristina Fernández de Kirchner vėl ieškos jai galinčio atstovauti kandidato, bet ji sėja nesantaiką.
