ShutterstockDar neseniai, kai turtingajame pasaulyje palūkanų normos laikėsi apie nulį, ekonomistai diskutavo, ar smukimą lėmė dešimtmečių, šimtmečių ar tūkstantmečių tendencija. Dabar visiems įdomu, kiek laiko jos liks didelės.
Spalio 18-ąją dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, kuris rodo ilgalaikius lūkesčius dėl palūkanų normų ir dar 2021 m. nesiekė nė 1 proc., pakilo iki 4,9 proc. ir yra didžiausias nuo 2007-ųjų. Trisdešimties metų iždo obligacijų pajamingumas tą pačią dieną perkopė 5 proc. Analitikų iš Amerikos banko balsai gal ir skambėjo perspaustai, kai neseniai pareiškė, kad „baigiasi penkis tūkstančius metų nematytų [palūkanų normų] žemumų laikai“. Bet būtent taip atrodo ekonomistams, investuotojams ir visiems kitiems, kam tenka nesmagi pareiga tvarkyti skolas, paimtas tada, kai beveik visi tikėjosi, kad normos amžinai bus mažos.
Pasaulyje plinta įsitikinimas, kad palūkanų normos liks „didesnės ilgiau“. Euro zonoje jos 2021 m. smuko į neigiamą zoną, o dabar Vokietijai tenka mokėti beveik 3 proc. skolinantis dešimčiai metų. Jungtinės Karalystės obligacijų pajamingumas artimas JAV rodikliui. Aukštyn stumiamas net Japonijos iždo obligacijų pajamingumas, nors tarytum amžiais mažos tenykštės normos laikytos ženklu likusiam pasauliui (žr. 1 grafiką). Vis dažniau manoma, kad 2024 m. Japonijos centriniam bankui teks padidinti palūkanų normas. Pirmą kartą nuo 2007-ųjų.
