Nors nuo vienos iki kitos per Beringo sąsiaurį – kaip ranką paduoti
Lengva pamiršti, jei apskritai žinojote, kad per stingdančius Beringo sąsiaurio vandenis nuo Rusijos iki JAV nebus nė penkių kilometrų (žr. žemėlapį). Iš Mažosios Diomedo salos (JAV), kuri – išties mažytė, gali linksmu mostu pasveikinti arba rūsčiu žvilgsniu perlieti (priklauso nuo požiūrio) Rusijai priklausančią Ratmanovo salą (angliškai ji vadinama Didžiojo Diomedo sala). Mažojoje Diomedo saloje gyvena šimtas aliaskiečių, daugiausia inuitų, o Ratmanovo saloje – tik keli kariniai objektai ir saujelė laikinai dislokuotų Rusijos karių. Mažiausias atstumas tarp žemyninių abiejų šalių teritorijų – tik 89 kilometrai. Įžvalgūs arba nežinia ką galvojantys inžinieriai jau seniai svajoja apie tunelį, kuris būtų tik dukart ilgesnis už tą, kuris jungia Angliją ir Prancūziją.
Bet atrodo, kad abu regionai, kuriuos prieš kokius 13 tūkst. metų dar jungė sausumos juosta, tarsi būtų skirtingose planetose. Jų skirtumai, o gal dar svarbiau – panašumai, atskleidžia nevienodą abiejų šalių likimą.
Aliaska – gyvybe pulsuojanti valstija, kurioje daugėja gyventojų, verda ekonominis gyvenimas, veikia stipri demokratija, aidinti nuo piktų demokratų žodžių, negailimų prezidentą Donaldą Trumpą mylinčiam gubernatoriui iš Respublikonų partijos. Tvyro pasididžiavimas federaliniu valstijos statusu (gautu tik 1959 m.), ir net sunku patikėti, kad iki sostinės Vašingtono taip toli. Ten taip pat gyvena nemenka inuitų ir kitų vietos tautų mažuma, nepaliaujamai reikalaujanti daugiau kultūrinių ir finansinių teisių po ilgų diskriminacijos metų.
