Meniu
Prenumerata

penktadienis, rugpjūčio 19 d.


PASAULIS 2022. EUROPA
Rusijos mūšiai: sustiprintos pastangos kontroliuoti rinkimus ir internetą
Arkadijus Ostrovskis
Scanpix
V. Putinas.

Rusijos opozicijos lyderio apnuodijimas 2020 m. ir įkalinimas 2021-aisiais tapo takoskyra, kai Vladimiro Putino režimas iš gyventojams priimtinos autokratijos virto tironija, kurioje nedidelė grupė žmonių valdo be jokių teisinių ar konstitucinių suvaržymų. Įtvirtinti šį pokytį Kremliui trukdo dvi rusiškosios demokratijos liekanos iš XX a. paskutinio dešimtmečio. Viena jų yra rinkimai, o kita – interneto laisvė. Šiuo metu traiškomi abu šie reiškiniai.

Pradėkime nuo rinkimų. 2021 m. V. Putinas išbraukė konstitucinius apribojimus, pagal kuriuos 2024 m. jo valdžia turėjo baigtis. Dabar jis gali valdyti mažiausiai iki 2036 m. ir greičiausiai dar ilgiau, bet vis dar privalo šį valdžios užgrobimą įvilkti į rinkimų drabužius. Tačiau, kaip parodė 2021 m. rugsėjo parlamento rinkimai, silpstantis palaikymas V. Putino režimui ne kliūtis.

Duomenų analitiko Sergejaus Špilkino teigimu, jei rinkimų rezultatai nebūtų iš anksto nulemti, Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“ būtų gavusi tik kiek daugiau nei 30 proc. balsų. Bet tikrovėje ji pasisavino kone 50 proc. balsų ir absoliučią daugumą Dūmoje. Įkalindamas A. Navalną, išvydamas jo rėmėjus iš šalies ir susidorodamas su visais, kas jį palaiko, Kremlius iš esmės uždraudė atstovaujamąją politiką. Siekiama išsaugoti rinkimus, bet pašalinti bet kokią alternatyvą V. Putino valdžiai.

Ir vis dėlto jau nebepakanka vien fiziškai numalšinti oponentų. Didžiausias Kremliui tenkantis iššūkis yra internetas, išaukštinęs A. Navalną iki daugumai šalies piliečių pažįstamo nacionalinio politinio lyderio.

2022 01 17 06:44
Spausdinti