JAV traukiantis iš pasaulio lyderės pozicijų, bendraminčiai buriasi į koalicijas ir bando riboti žalą
Jau ketvertą metų aukšti pareigūnai iš kelių iškilių demokratinių valstybių, pasivadinusių D10 grupe, kartą ar du per metus tyliai susirenka aptarti, kaip koordinuoti liberaliosios pasaulio tvarkos pažangai reikalingas strategijas. Politikos planuotojai iš užsienio ministerijų ir keli idėjų kalvių atstovai diskutuoja, kaip reaguoti į Rusiją, Kiniją, Šiaurės Korėją, Iraną, bet paprastai vengia dėmesio, kad nebūtų laikomi „senųjų Vakarų“ intrigantų klika. Siekiama platesnio „kelių strategiškai vienodai mąstančių ir daug galinčių valstybių“ bendradarbiavimo, kaip 2013 m. darbiniame dokumente nurodė Ashas Jainas, dirbęs JAV valstybės departamento politikos planavimo komandoje.
Rugsėjį JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Kanadą, Japoniją, Australiją ir Pietų Korėją, taip pat Europos Sąjungą vienijanti D10 grupė susitinka Seule ir darbotvarkėje yra naujas punktas – JAV pasaulinis vaidmuo. Anksčiau į taisyklėmis pagrįstą tvarką daugiausia kėsinosi šalys ne iš iškilių demokratinių valstybių rato, bet dabar atsirado būgštaujančių, kad grėsmė kyla iš vidaus.
Prezidentui Donaldui Trumpui šiaušiantis prekyboje, puolant NATO sąjungininkių politiką ir atsisakant tarptautinių sutarčių, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir branduolinio susitarimo su Iranu, net kai kurios artimiausios JAV partnerės priverstos daryti išvadą, kad jis nori sugriauti po Antrojo pasaulinio karo su JAV priešakyje susiformavusią pasaulio tvarką. Pats D. Trumpas sakė, kad ES prekyboje – „priešas“. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas apie transatlantinius santykius pasakė tiesiai šviesiai: „Turint tokių draugų, kam reikia priešų?“
