Valdyboms Europoje taikomos lyčių kvotos veik nepadidino įmonių veiklos efektyvumo ir ne itin padėjo moterims žemesnėse pakopose
Vasario 2-ąją, vykstant tradicinei Londono vertybinių popierių biržos darbo dienos atidarymo ceremonijai, akcentu tapo 27 pasaulio investuotojų pagerbimas už tai, kad prisiekė ištikimybę vadinamajam 30 procentų klubui, kurio tikslas – būtent tokia moterų dalis viso pasaulio įmonių valdybose. Matant, kaip klubas plečiasi, regis, norinčiųjų netrūksta. Prie jo prisijungė milžinės „BlackRock“, „J.P. Morgan Asset Management“ bei „Standard Life“ ir jos balsuoja prieš valdybas, kurios neskiria daugiau moterų.
Beveik visoje Vakarų Europoje šių veiksmų imtasi po dešimties vyriausybių spaudimo metų. 2008 m. Norvegija nurodė, kad biržoje kotiruojamos įmonės privalo bent 40 proc. vietų valdybose skirti moterims, kitaip gresia paleidimas. Per penketą paskesnių metų panašias 30–40 proc. kvotas įvedė daugiau kaip tuzinas šalių. Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje nurodymo nesilaikančioms bendrovėms taip pat gresia bauda, paleidimas arba draudimas mokėti esamiems valdybos nariams. Vokietija, Ispanija ir Nyderlandai nusprendė neskirti griežtų kvotų ir sankcijų netaiko. Jungtinės Karalystės pasirinktas variantas – gairės.
Įmonės puolė vykdyti nurodymus. Kai kuriose šalyse moterų dalis didelių įmonių valdybose nuo 2007 m. išaugo 4–5 kartus (žr. grafiką). Net Jungtinėje Karalystėje 2017 m. ši dalis pasiekė 27 proc., o prieš dešimt metų buvo daugiau kaip perpus mažesnė. Žinoma, kontroversijų neišvengta. Norvegijoje kai kurios įmonės nusprendė verčiau atsiimti akcijas iš biržos, negu laikytis reikalavimo. Tikėtina, kad ir kitose rinkose buvo tas pats. Prancūzijoje rinkų reguliuotojas pavardijo kai kurių bendrovių naudotas apėjimo strategijas, pavyzdžiui, sumažinti valdybos narių skaičių, kad išaugtų moterų dalis. Pasklidus idėjai, verslo lyderiai protestavo visose šalyse. Buvęs Prancūzijos lęšių gamintojos „Essilor“ vadovas Xavier Fontanetas citavo Charles'į de Gaulle’į, teigusį, kad tas negali įsakinėti, kam neteko paklusti – jis norėjo pasakyti, kad moterims dažnai trūksta vadovavimo patirties, būtinos geram valdybos nariui.
