Ir mokykloje, ir universitete merginos vis labiau lenkia vaikinus
„Viskas dėl jų smegenų, kūnų ir cheminių medžiagų“, – sako seras Anthony Seldonas, vadovaujantis Wellingtono koledžui, prabangiai Anglijos internatinei mokyklai. „Jie mąsto, kad nieko šaunaus gerai mokytis, būti protingam“, – mano Bronkso lyderystės akademijos direktorius Ivanas Yipas iš Niujorko. Vienoje mokykloje mokslas kainuoja 38 tūkst. JAV dolerių per metus ir joje veikia nardytojų klubas. Kitoje dauguma mokinių, iš kurių ketvirtadalis turi specialiųjų poreikių, gauna subsidijuojamus pietus. Bet abiem kyla ta pati problema – paauglių grupėje berniukai atsilieka nuo mergaičių.
Prieš kelis dešimtmečius tokios tendencijos nė įsivaizduoti nebuvo galima. Iki XX a. 7-ojo dešimtmečio berniukai mokydavosi ilgiau ir pažengdavo toliau nei mergaitės, taip pat dažniau baigdavo universitetą. Dabar turtingajame pasaulyje svarstyklės svyra į kitą pusę, viena po kitos prisijungia ir skurdžios šalys. Kadaise nerimavę, kad mergaitės jaučiasi netvirtai gamtos moksluose, šiandien politikai knygomis apie Harį Poterį bando sugundyti paniurusius berniukus. Švedija užsakė atlikti „berniukų krizės“ tyrimą. Australija parengė skaitymo programą „Boys, Blokes, Books & Bytes“ („Berniukai, bičai, knygos ir baitai“). Pasikeitė vos pora kartų, ir vieno lyčių atotrūkio neliko, bet atsirado kitas.
Kardinaliai pasikeitusi padėtis aptariama ataskaitoje, kurią kovo 5-ąją paskelbė turtingų šalių idėjų kalvė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), dirbanti Paryžiuje. Berniukai dar šiaip taip dominuoja matematikoje: skirtumas tarp penkiolikmečių berniukų ir mergaičių žinių vidutiniškai atitinka tris mokslų mėnesius. Gamtos moksluose rezultatai pasiskirstę gana tolygiai. Bet skaitymo srityje, kur mergaitės jau senokai pirmauja, atsivėrė praraja. Iš 64 tyrime dalyvavusių šalių ir ūkių mergaitės visur pasirodė geriau. Atotrūkis vidutiniškai lygus vieniems mokslo metams.
