Daug narkotikų karo aukų guli nepažymėtuose kapuose dykumoje
Nadios Rosales miegamasis kukliame name Puebloje, už 120 kilometrų į pietryčius nuo Meksikos sostinės, niekuo nesiskiria nuo tipinės septyniolikmetės kambario. Virš lovos – „The Beatles“ plakatas ir balionas su Pelyte Mine. Ant staliuko – kelios Barbės, kosmetika, meškutis. Bet Nadia toje lovoje nemiega nuo tada, kai 2017 m. dingo pakeliui į mokyklą. Merginos mama Vicky jos iki šiol ieško: sankryžose, tarp kūnų valstijos morge. „Niekur neišsikraustome ir nekeičiame telefono numerių, jei ji grįžtų“, – pasakojo moteris.
Kitoje šalies pusėje, Saltiljuje, teismo ekspertai tyliose pirmojo Meksikos žmonių identifikavimo centro laboratorijose bando identifikuoti kūnus. Vienoje laboratorijoje guli paruoštas tyrimams skeletas, rastas masiniame kape. Kitoje teismo ekspertas antropologas tyrinėja popierinius maišus su fragmentais. Po tyrimo mokslininkai bando išgauti iš palaikų DNR – gal sutaps su žmogaus, apie kurį pranešta, kad dingo.
Tušti miegamieji ir bevardžiai kūnai liudija nacionalinę gėdą. Gegužę Meksikos dingusių žmonių registre, pildomame nuo 1964 m., registruotų dingusiųjų skaičius perkopė 100 tūkst. Šis skaičius neapima tų, kurie dingo, bet vėliau buvo rasti. O realus skaičius tikrai daug didesnis (žr. 1 grafiką).