Kol įmonės neįsisavins pamatinių saugumo principų, skaitmeninė pandemija neatslūgs
2021 m. pasaulį nusiaubė skaitmeninė pandemija. Išpirkos reikalavimo programomis buvo užpultas didžiausias JAV rytų pakrantės degalų vamzdynų valdytojas „Colonial Pipeline“, taip pat didžiausia Šiaurės Amerikos mėsos apdirbimo įmonė ir Airijos sveikatos priežiūros sistema. Užkodavę organizacijos failus užpuolikai reikalauja išpirkos, kad juos atrakintų. JAV nacionalinio saugumo departamento duomenimis, 2021 m. amerikiečių bendrovės dėl šios problemos prarado milijonus JAV dolerių. Ši tema net buvo viena svarbiausių per birželį vykusį prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimą. 2022 m. vyriausybės ir įmonės ims priešintis, bet pandemija nesiliaus.
Pavargusios nuo ekonominių nesklandumų, kuriuos sukelia išpirkos reikalavimo programos, vyriausybės kontratakuos. Daugelyje šalių jau veikia kariuomenės ir žvalgybos kontroliuojamos puolamosios kibernetinės pajėgos. Jos formuojamos kovai su valstybės priešais, bet puikiai tinka ir smulkesniems taikiniams.
2021 m. kovą ES policijos agentūros koordinuojamos aštuonios Vakarų valstybės užpuolė ir sutrikdė botnetą „Emotet“ – kibernetinių nusikaltėlių naudojamą užvaldytų serverių tinklą. Panašių operacijų yra surengusi ir FTB. Artimiausioje ateityje tokia agresyvi taktika taps įprastesnė. Kai kurios valstybės greičiausiai supras, kad toks galynėjimasis su nusikaltėliais yra palyginti nerizikingas būdas varžovams pademonstruoti savo kibernetinius pajėgumus.
