Europai žūtbūt reikia suvaldyti pro jos sienas besiveržiančių migrantų bangą. Štai kaip tai padaryti.
Jau penkerius metus trunkantis Sirijos pilietinis karas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, iš milijonų atėmė namus, į geopolitinį verpetą įtraukė regiono valstybes, įkvėpė teroristus, fanatikus, istoriškai nestabilų regioną paskandino smurte. Taip pat jis sukėlė didžiausią šių laikų pabėgėlių krizę Europoje.
Patys skaičiai nėra beprotiški: pernai ES, kur gyvena 500 mln. žmonių, sulaukė milijono nelegalių imigrantų, t. y. kiek mažėliau, nei Sirijos pabėgėlių priėmė Libanas, kuriame yra tik 5 mln. gyventojų. Bet chaotiški srautai ir ryžtingas migrantų siekis patekti į kelias turtingas šalis supriešino vyriausybes ir atvėrė nesistemingo Europos požiūrio į prieglobstį spragas. Nė viena valstybė negali šios problemos išspręsti viena. Dauguma reagavo vienašališkai uždarydamos sienas ir sugriežtindamos prieglobsčio taisykles, tad migrantams teko kęsti pavojus, atsidavus į rankas nusikalstamiems kontrabandos tinklams, kurių niekaip nepavyksta suardyti.
Įvedant vis daugiau pasienio kontrolės priemonių, nukenčia neva sienas panaikinanti ES Šengeno zona, nes tai varžo prekybą, susisiekimą ir turizmą. Politinis tėvynainių spaudimas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel dar gali priversti užverti savo šalies duris, o įkandin gali būti uždarytos ir kitos žemyno sienos. Pasak Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude’o Junckerio, praradus Šengeną gali žlugti euras ir net bendra rinka – vienas didžiųjų ES pasiekimų. Toks teiginys perdėtas, bet į pavojų patektų Europos bendradarbiavimas kitose srityse, nukentėtų jau ir taip krizių apsėstas klubas.
