ShutterstockKaip užimtumas ir užmokestis keičiasi į gera
Beveik visi sutiko, kad praėjusio dešimtmečio vidurys buvo siaubingas metas būti darbininku. Antropologas Davidas Graeberis iš Londono ekonomikos mokyklos net nukalė terminą „šūdmalos darbai“, kuriuo pavadino betikslį darbą, jo teigimu, plačiai paplitusį. Pasauliui sunkokai stojantis po 2007–2009 m. pasaulinės finansų krizės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, daugiausia turtingose, darbo neturėjo apie 7 proc. darbo jėgos. Atlyginimai veik neaugo ir atrodė, kad pajamų nelygybė nenumaldomai didėja.
Kaip viskas keičiasi. Dabar turtingajame pasaulyje darbininkų laukia aukso amžius. Visuomenėms senstant, didėja darbo jėgos trūkumas ir jai geriau atlyginama ypač už sunkiai technologijomis pakeičiamą fizinį darbą. Vyriausybės negaili išlaidų ir iki įkaitimo didina ekonomines apsukas, suteikdamos galimybę reikalauti didesnio darbo užmokesčio ir turbūt nesiliaus tai dariusios. Dirbtinis intelektas (DI) darbuotojams, ypač žemesnės kvalifikacijos, leidžia dirbti našiau, o tai irgi gali padėti gauti didesnį užmokestį. Dalis šių tendencijų sustiprins kitas: antai ten, kur darbo jėgos trūksta, labiau tikėtina, kad technologijų taikymas stumtelės užmokestį aukštyn. Dėl to keisis darbo rinkų veikimas.
Norint suprasti priežastis, reikia grįžti prie blogųjų laikų. Per patį jų piką 2015-aisiais 998 mln. aukštumas buvo pasiekęs ir Kinijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Vakarų įmonės galėjo pagrasinti, kad perkels gamybą kitur, arba pasiskųsti, kad spaudžia konkurentai iš Kinijos, ir mokėti už darbą mažiau. Davidas Autoras iš Masačusetso technologijos instituto (MIT) su kolegomis skaičiuoja, kad dėl to 2000–2007 m. darbo užmokestis JAV buvo mažesnis, nei galėjo būti, ir didesnis smūgis teko kukliau uždirbantiems. Politikai populistai, įskaitant Donaldą Trumpą, tuo pasinaudojo prisiekdami nebeleisti Kinijai „vogti“ darbo.
