Šiandien „Ericsson“ ir „Nokia“ – tiesioginės konkurentės. Kuo jos panašios ir kuo skiriasi?
„Sėkmė toksiška“, – sako „Nokia“ valdybos pirmininkas Risto Siilasmaa už lango sūkuriuojant snaigėms. Paklaustas, ko pasimokyti iš prieš dešimtmetį prasidėjusio jo įmonės kracho, jis pabrėžia: labai pavojinga, kai sekasi per gerai. Geriausiais laikais „Nokia“ buvo tikras monstras: įpusėjus pirmajam šio amžiaus dešimtmečiui įmonės rinkos kapitalizacija perkopė 290 mlrd. JAV dolerių, o 2007 m. ji pardavė 40 proc. pasaulio mobiliųjų telefonų. Tačiau dominavimas aparatinės įrangos sektoriuje, įmonę skatinęs į programinę įrangą nežiūrėti rimtai, lėmė nesėkmę. Dabar jos vertė – vos 33 mlrd. JAV dolerių.
Nė vienas netoli Stokholmo įsikūrusios „Ericsson“, pagrindinės „Nokia“ konkurentės Europoje, vadovas nesirinktų tiksliai tokių žodžių. Vis dėlto švedų įmonę ištiko stulbinamai panašus likimas. Šio dešimtmečio pradžioje 40 proc. pasaulio mobiliojo ryšio infrastruktūros turėjo „Ericsson“ ženklą, o įmonės kapitalizacija viršijo 40 mlrd. JAV dolerių. Dabar ir vienas, ir kitas rodiklis – maždaug perpus mažesni.
Be to, abi įmonės vėl tiesiogiai konkuruoja, todėl įdomu, kuri žengia priekyje. Taip pat smalsu, ar Europos vyriausybės imsis žingsnių jiedviem padėti. Jos vienos paskutinių kontinento mobiliųjų įrenginių ir ryšio įrangos gamintojų, kadaise viešpatavusių pasaulyje, bet nūnai atsilikusių nuo JAV ir Kinijos. Jei „Ericsson“ ir „Nokia“ toliau trauksis, tarp 35 didžiausių pagal pajamas pasaulio technologijų įmonių gali likti tik viena europietiška – „Schneider Electric“.
