ScanpixAr gali plėtra tęstis?
Indijos ekonomikos sunkumai ir transformacija turi epinių bruožų, primenančių Jungtines Valstijas XIX a. Kuriama milžiniška nacionalinė rinka, kurioje įmonės gali pasinaudoti masto ekonomija ir augti. Vyksta dešimčių milijonų nepaprastai skurdžių žmonių vidinė migracija, auga savimi pasitikinti nauja vartotojų klasė, kuriamos imperijos naujų technologijų pagrindu. Milžiniškas investicijas žarstantys magnatai mielai ginčijasi, jie – Indijos Rockefelleriai ar Carnegie.
2014 m., kai Narendra Modi pradėjo pirmą kadenciją ministro pirmininko poste, Indija pagal ūkio dydį pasaulyje buvo dešimta. Vėliau per septynerius metus ūkis išaugo 40 proc. (žr. 1 grafiką). Iš didžiųjų ūkių tik Kinijos rezultatai geresni – 53 proc. per tą patį laikotarpį. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad šiųmetis 8 proc. prieaugis bus didžiausias iš didžiųjų šalių, ir prognozuoja, kad jau 2027 m. Indija pasaulyje pagal ūkio dydį bus penkta, o jos BVP sieks apie 5 trln. JAV dolerių rinkos kainomis. Pagal vertybinių popierių rinkos dydį ji jau ketvirta ir nusileidžia tik JAV, Kinijai ir Japonijai (žr. 2 grafiką). Be to, šalis turi apie 100 vienaragių (biržoje nekotiruojamų daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės startuolių), taigi yra trečia, po JAV ir Kinijos.
Už tokių skaičių slypi pakilimai ir nuosmukiai, taip pat nemaloni kontroversija. N. Modi 2016 m. nusprendus anuliuoti stambias kupiūras, iš 10 proc. prieaugio per kitus devynis mėnesius liko tik 5 proc. 2018 m. dėl šešėlinių bankų krizės kilo finansinė panika, ir augimo apsukos vėl krito. Dėl judėjimo suvaržymų 2020 m. pirmoje pusėje BVP laikinai buvo smukęs ketvirčiu.
