Winstonas Churchillis sakė, kad mūšiai yra pasaulietinės istorijos gairės. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą žymi pavojingą naują didžiųjų valstybių konkurencijos laikotarpį. Prezidentui Joe Bidenui stulbinamai gerai sekasi ginklais, sankcijomis ir diplomatiniu spaudimu padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją. 2023 m. artėjant pergalei gali prasidėti sumaištis ir užgriūti naujos grėsmės.
Šiame pasaulį formuojančiame „lemtingame dešimtmetyje“, kaip jį pavadino J. Bidenas, jam tenka sukti galvą ir dėl kitų bręstančių konfliktų. JAV prezidentas pažadėjo reaguoti, jei Kinija įsiveržtų į Taivaną. Jis dievagojasi neleisiantis Iranui pasigaminti branduolinių ginklų, nors šiai valstybei trūksta visai nedaug. Šiaurės Korėja jau turi branduolinių bombų ir vis sparčiau bando raketas, galinčias nešti šiuos užtaisus, todėl JAV ir Pietų Korėja ėmė dažniau rengti bendras karines pratybas, nors tai didina grėsmę netyčia įžiebti karą.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
J. Bidenas ruošėsi kitokiam pasauliui. Pradėjęs vadovauti šaliai jis tikėjosi investuoti į JAV ekonomiką, sudaryti branduolinį susitarimą su Iranu, pasitraukti iš karų Artimuosiuose Rytuose, stabilizuoti santykius su Rusija ir, kaip pirmtakai, pasukti į Aziją. Tačiau Vladimiras Putinas privertė JAV grįžti į Europą.
J. Bidenas vėl suprato, kad JAV, kaip dominuojanti pasaulio galybė, vis dėlto turi pasaulinių interesų. Spalį paskelbtoje nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad chaosas vienoje pasaulio dalyje silpnina JAV kitur. Todėl jis tikisi, kad sėkmė Ukrainoje duos naudos: Rusija nusilps, NATO sustiprės, Europa taps atsparesnė, bus atkurtas JAV autoritetas, o viso pasaulio autokratai pasimokys iš svetimų nesėkmių.
Tačiau pirmiausia Ukraina turi laimėti. J. Bidenas turės suvaldyti situaciją užsienyje ir namie. Šią žiemą Europoje trūks energijos. JAV respublikonai susigrąžino Atstovų Rūmų kontrolę. Kadangi politikai, teikiantys pirmenybę JAV, yra priešiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu, prezidentui gali būti sunku toliau siųsti dešimtis milijardų dolerių karinės ir ekonominės pagalbos.
Kaip svarbiausias Ukrainos rėmėjas J. Bidenas turės svarų žodį sprendžiant, kada ir kokiomis sąlygomis turėtų būti nutrauktos kovos.
Jei 2023 m. Ukraina ir toliau žengs į priekį (žr. skyrių „Europa“), artėjanti pergalė sukels naujų problemų, iš kurių svarbiausia – branduolinės eskalacijos pavojus. Kuo labiau Ukraina artėja prie pergalės prieš Rusiją, tuo labiau šią vilioja branduolinės bombos. Kas pastūmėtų V. Putiną peržengti slenkstį? Niekas negali pasakyti.
Jei V. Putinas bandys įtvirtinti savo laimėjimus diplomatiniu susitarimu, Ukraina nebus nusiteikusi nuolaidoms. Ji nori, kad Rusija visiškai pasitrauktų iki 1991 m. nustatytos tarptautinės sienos, atlygintų nuostolius ir būtų teisiama už karo nusikaltimus. Kai kurie sąjungininkai Europoje nerimauja dėl tokių maksimalistinių reikalavimų. J. Bidenas savo pozicijos kol kas neatskleidžia, tačiau kaip svarbiausias Ukrainos rėmėjas tikrai turės svarų žodį sprendžiant, kada ir kokiomis sąlygomis turėtų būti nutrauktos kovos.
Bet koks susitarimas greičiausiai virstų ne ilgalaike taika, o trapiomis paliaubomis. NATO ir ES turės nuspręsti, ar priimti Ukrainos prašymą dėl skubios narystės. Šaliai pademonstravus tokią narsą bus sunku atsisakyti integruoti ją į Vakarus. Tačiau narystė NATO reikštų, kad JAV turės išplėsti savo branduolinį skėtį virš Ukrainos. Ar tai padėtų užtikrinti taiką? O gal, atvirkščiai, padidintų tiesioginio konflikto su Rusija riziką?
Pasak J. Bideno, Rusija kelia „tiesioginę ilgalaikę grėsmę“. Tačiau didžiausias iššūkis iš tiesų yra Kinija – vienintelė šalis, ne tik norinti, bet ir galinti pertvarkyti pasaulį. Net netiesiogiai kariaudamas su Rusija J. Bidenas suintensyvino „lustų karą“ prieš Kiniją. Kinijai sparčiai kaupiant kariuomenę ir analitikams baiminantis, kad per kelerius artimiausius metus ji gali užpulti Taivaną, kai kurie strategai nerimauja, kad Ukraina pavojingai atitraukia dėmesį nuo šios problemos.
J. Bideno administracija atkerta, kad turėdama neprilygstamą aljansų tinklą (žr. skyrių „Pasaulis“) ji vienu metu gali pasipriešinti ir Rusijai, ir Kinijai. Kariniu požiūriu, užduotis saugoti sąjungininkus Europoje daugiausia tenka sausumos kariuomenei, o Azijos sąjungininkams remti reikia karinių oro ir jūrų pajėgų. Tačiau ribas turi net tokie dideli kariniai biudžetai, kaip JAV.
Respublikonams laimėjus kadencijos vidurio rinkimus JAV ginkluotųjų pajėgų finansavimas gali būti padidintas daugiau nei vien infliacijai kompensuoti. Tikėtina, kad sėkmė Ukrainoje palengvins kitas JAV geopolitines dilemas. Net nepavykus nokautuoti Rusijos, pergalė taškais gali įtikinti Kiniją, kad neverta rizikuoti kariauti dėl Taivano esant tikimybei pralaimėti.
Antonas La Guardia yra „The Economist“ diplomatijos skyriaus redaktorius, Vašingtonas.
BEREKLAMOS:
