Sunku nustatyti, kiek naudos iš jų samdymo. Galbūt jie vertingiausi kaip diplomatai.
Pernai Matthieu (vardas pakeistas) keletą mėnesių dirbo svarbiausioje finansų pasaulio komandoje. Vienuolika tūkstančių bankų jungianti tarptautinių tarpbankinių atsiskaitymų organizacija SWIFT ieškojo naujo vadovo. Ieškojo ir CLS, kuriai tenka keturi penktadaliai pasaulinės užsienio valiutų apyvartos. Abi bendrovės vadovo paiešką patikėjo Matthieu agentūrai. Jis žinojo, ką tai reiškia, ir vieno Manhatano viešbučio bare leidiniui „The Economist“ tąkart sakė, kad abiem atvejais nuo rezultato „priklausys viskas“, kas susiję su pinigais. Pašnekovo balsas nebuvo daug garsesnis už švelnią foninę muziką, bet su bosu skambančia svarbaus žmogaus gaida.
Agentūra darbą atliko. SWIFT nuo liepos vadovauja Javieras Pérezas-Tasso, anksčiau už Amerikos žemyną atsakingo padalinio vadovas, o CLS nuo gruodžio – Marcas Bayle de Jessé, anksčiau dirbęs Europos centriniame banke. Tai liudija, kad vadovų paieškos agentūros turi raumenų tarpininkauti. Aukščiausio lygio sektoriaus atstovai užsivertę darbu. 2019 m. kaip niekada daug biržoje kotiruojamų JAV įmonių neteko vadovų – net 311 iš 3,6 tūkst. Kažkas turi surasti jiems pamainą.
Kaip Matthieu, paieškos sektorius nelinkęs atvirauti, o viską tiksliai suskaičiuoti sunku. Sektoriaus įmones vienijančios AESC vertinimu, pastaruosius 30 metų verslas beveik nuolat sparčiai augo, išskyrus kelis smuktelėjimus, kai 2000 m. sprogo „dotcom“ burbulas, o 2007–2009 m. kirto finansų krizė (žr. 1 grafiką). AESC skaičiuoja, kad 2018 m. pasaulinės pajamos iš vadovų paieškos šoktelėjo 12 proc., o 2019-ieji daugeliui agentūrų buvo geriausi metai (galutiniai duomenys dar neparengti).
