ShutterstockTikėtasi, kad pasaulio valstybėms turtėjant žmonių gyvenimo principai vienodės. Kodėl taip nenutiko?
1981 m. daugiau kaip 40 proc. pasaulio žmonių gyveno itin skurdžiai, tačiau besivystančiose šalyse ekonomika augo vis sparčiau. Mičigano universiteto profesorius Ronas Inglehartas ėmė burti pasaulinę tyrimų grupę, norėdamas patikrinti teoriją, kad iš skurdo išsivadavę valstiečiai pradeda mąstyti ir elgtis kitaip – panašiai kaip praeityje nutikdavo žmonėms, perėjusiems į vidurinę klasę.
Manyta, kad jie teiks didesnę pirmenybę švietimui ir savo vaikų išsilavinimui nei jų tėvai. Tikėtasi, kad, užuot pasikliovę šventraščiais ir karaliais, jie labiau vertins asmeninę patirtį ir mąstymą. Svarstyta, kad ilgainiui ši nauja gyvensena, šios pamatinės vertybės pradės plisti visame pasaulyje. R. Inglehartas manė, kad tokius dalykus galima patikrinti užduodant klausimus apie pagrindines vertybes: pavyzdžiui, „Kiek svarbi religija jūsų gyvenime?“, „Ar būtumėte laimingas gyvendamas šalia svetimšalio?“ ir „Ar pasitikite dauguma žmonių?“.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
