ShutterstockKodėl turtingojo pasaulio rinkėjai nelaimingi
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Galbūt kyla jausmas, kad vyriausybės nebe tokios kompetentingos kaip anksčiau. 2021 m. atėjęs į Baltuosius rūmus prezidentas Joe Bidenas pažadėjo atgaivinti JAV infrastruktūrą. Bet išlaidos keliams, geležinkeliams ir panašiai tik sumažėjo. Svarbus planas kaimo vietovėse gyvenančius amerikiečius geriau aprūpinti sparčiu plačiajuosčiu interneto ryšiu kol kas padėjo lygiai nuliui žmonių. Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba susiurbia vis daugiau pinigų ir teikia vis blogesnę priežiūrą. Vokietija pernai užkonservavo tris paskutines branduolines jėgaines, nors energijos šaltiniai nėra aiškiai garantuoti. Kadaise buvę nacionalinio pasididžiavimo šaltinis, šiandien šalies traukiniai dažnai vėluoja.
Galbūt kartu pastebėjote, kad valstybės aparatai didesni nei kadaise. 1960 m. valstybės išlaidos turtingajame pasaulyje prilygo 30 proc. BVP, o dabar viršija 40 proc. Kai kuriose šalyse valstybės ekonominė galia išaugo dar labiau. Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio Jungtinės Karalystės valstybės išlaidos šoktelėjo šešiais procentiniais BVP punktais, Pietų Korėjos – dešimčia. Iš to kyla paradoksas: jei valstybės aparatai tokie dideli, kodėl jie neduoda reikiamo efekto?
