ScanpixTokia permaina kelia klausimų apie biržų funkciją, įmonių valdymą ir finansinį stabilumą
Prieš 50 metų investicijos buvo žmogaus reikalas. „Žmonės lipdavo vieni kitiems per galvas, makleriai stengėsi užimti fondų valdytojus ir niekas nežinojo, kokios dabar kainos“, – pasakojo Ray Dalio, XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje dirbęs Niujorko vertybinių popierių biržos (NYSE) salėje, o vėliau įkūręs rizikos draudimo fondą „Bridgewater Associates“, kuris tapo didžiausias pasaulyje.
Technologijos buvo primityvios. Investiciniam bankui „Lazard“ vadovaujantis Kennethas Jacobsas prisimena duomenis iš įmonių ataskaitų analizuodavęs naudodamas kišeninį skaičiuotuvą, o vyresni kolegos – logaritmines liniuotes. Vienas investuotojas mena, kad dar 9-ojo dešimtmečio pradžioje rimtam informaciniam pranašumui įgyti užtekdavo „pakeliui į darbą perskaityti „Wall Street Journal“, prekybos salės televizoriaus ir bėgančios naujienų juostos“.
Vėliau žmonių svarba biržoje sparčiai menko. Juos pakeitė kompiuteriai, algoritmai ir pasyvusis valdymas – indeksinį fondą siūlančios institucijos, kai akcijos komplektuojamos siekiant tokios pat kaip vertybinių popierių biržos ar atskirų jos sektorių grąžos, užuot bandžius gauti geresnę (žr. 1 grafiką). Rugsėjo 13 d. tyrimų bendrovės „Morningstar“ skelbiamas, daugelio stebimas barometras parodė, kad bendra jo vertinamo pasyviojo nuosavo kapitalo klasės turto vertė praėjusį mėnesį pasiekė 4,3 trln. JAV dolerių ir pirmą kartą viršijo žmonių administruojamo turto.
