2021 m. ES pagaliau sulaukė to, ko jai visada labai trūko – tarnybos, persekiojančios asmenis, kurie vagia jos pinigus. Naujoji Europos prokuratūra gali nuteisti visus, kas piktnaudžiauja 100 tūkst. ar daugiau eurų ES lėšų. Bendrijoje jau seniai veikia sukčiavimo atvejus tirianti tarnyba (OLAF), bet norėdama patraukti pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn ji turi perduoti bylas valstybėms narėms, o jos paprastai tas bylas nutraukia. Per pirmuosius kelis mėnesius Europos prokuratūra pradėjo daugiau kaip 300 tyrimų dėl bendros 4,5 mlrd. eurų žalos. 2022 m. ji jau tikisi pareikšti kaltinimus ir nuteisti atsakingus asmenis.
Dauguma Europos prokuratūros tyrimų yra susiję su viešųjų lėšų pasisavinimu ir dėkingumo mokesčiais už ES subsidijų ir sutarčių paskirstymą. Pirmajame iš šių tyrimų figūruoja vienas Kroatijos meras, kaip teigiama, priėmęs kyšių už 562 tūkst. eurų sutartį dėl atliekų perdirbimo centro. Kiti tyrimai susiję su ES administruojamais muitais ir PVM. Rugsėjį prokuratūra pranešė apie sumanymą išvengti PVM importuojamoms apsaugos nuo COVID-19 priemonėms, kurias užsakė Italijos valdžios tarnybos. Buvo įšaldyta 11 mln. eurų apkaltintų bendrovių lėšų. Prekybos skaičių neatitikimai leidžia manyti, kad PVM sukčiavimo mastas ES gali siekti dešimtis milijardų eurų per metus.
Fiktyvūs rangovai ir mokesčių sukčiai yra Europos prokuratūros duona ir druska. Bet sunkiausia persekioti korumpuotus politikus, kurie savinasi ES lėšas arba skirsto jas sėbrams. Tokia sisteminė korupcija itin paplitusi kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje ir Bulgarijoje, kur vyriausybės perėmė teismų sistemos kontrolę. Europos prokurorai nepriklausomi, bet privalo nagrinėti bylas valstybių narių teismuose. Keturios iš 27 ES valstybių neketina prisijungti prie Europos prokuratūros (Švedija pasirašys sutartį 2022 m.). Tarp jų yra Vengrija, kurioje sukčiavimo ES lėšomis atvejų daugiausia.
2022 m. daugiausia dėmesio sulauks milijardieriaus Čekijos ministro pirmininko Andrejaus Babišo byla. Čekijos teismuose jau daug metų stringa jam iškelta byla dėl interesų konflikto, susijusio su dešimtimis milijonų eurų ES subsidijų, kurias susižėrė šiam verslininkui anksčiau priklausiusios įmonės. Dabar teismai perdavė bylą Europos prokuratūrai. Atskirame „Pandoros dokumentų“ tyrime A. Babišas kaltinamas Monake pasistatęs vilą už 22 mln. JAV dolerių, kuriuos išplovė per priedangos įmones. Ministras pirmininkas šiuos nusižengimus neigia.
