Augant įkraunamų akumuliatorių paklausai, įmonės grumiasi dėl ličio atsargų
Didžiausia Čilės ličio tiekėja SQM – įmonė, apie kurias pasakojama trileriuose apie pramoninį šnipinėjimą. Kariniame Santjago rajone įsikūrusi jos būstinė neturi iškabos. Daug metų šiam verslui vadovavęs Julio Ponce – buvęs amžinatilsį diktatoriaus Augusto Pinocheto žentas. 2015 m. jis atsistatydino iš valdybos pirmininko pareigų, vykstant tyrimui, kad SQM slepia mokesčius. Gruodį išaiškėjo, jog valstybės kontroliuojama kinų bendrovė CITIC gali pirkti dalį J. Ponce turimo kontrolinio SQM akcijų paketo, nes Kinija siekia užsitikrinti svarbios žaliavos tiekimą.
Regis, CITIC labiausiai domina druskingas Čilės Atakamos dykumos peizažas, primenantis Mėnulį. Čia susikaupė prieš milijonus metų nuo Andų nuplauto sūrymo klodai, kuriuose glūdi maždaug penktadalis žinomų pasaulio ličio išteklių. (Kaimynėje Bolivijoje jų dar daugiau, bet jie beveik nenaudojami; žr. 1 grafiką.) Vos prieš kelias savaites ta pati CITIC įsigijo vienos ličio jonų akumuliatorius naudojančios Honkongo elektromobilių gamintojos akcijų, o tai reiškia, kad ją vis labiau domina švarios energijos technologijos.
SQM komplekse sūrymas iš požeminio telkinio pumpuojamas į šimtus tvenkinių. Garuojant skysčiui jie nusidažo mėlynais ir žaliais atspalviais, tad vaizdas ima priminti milžinišką dailininko paletę. Daugiausia tai kalio junginiai, bet susidaro ir klampus skystis – ličio chloridas, kuris cisternomis gabenamas į pakrantės gamyklą. Ten iš jo gaunami smulkūs ličio karbonato bei hidroksido milteliai ir vėliau išvežiojami po pasaulį.
