Kiekvieną rytą daugybė autobusų įvažiuoja į išsikerojusią ir skęstančią Bangladešo sostinę Daką. Ryšuliais apsikrovę keleiviai žengia į naują gyvenimą. Tam tikrais skaičiavimais, į miestą kasdien atvyksta apie 2000 migrantų. Beveik visi jie kilę iš kitų šalies vietovių ir dauguma bent iš dalies buvo priversti persikelti dėl besikeičiančio klimato: dėl staiga užgriuvusios stichinės nelaimės arba dėl to, kad keičiantis aplinkai joje nebeįmanoma pragyventi.
2023 m. ir vėliau tokių vaizdų daugės ypač Užsachario Afrikoje, Rytų Azijoje, Ramiojo vandenyno regione ir Pietų Azijoje. Dažniausiai migrantus iš namų varys kylančios pasaulinės temperatūros skatinami ekstremalūs atmosferos reiškiniai, kaip antai 2022 m. rugpjūtį ir rugsėjį Pakistane kilę neeiliniai potvyniai, dėl kurių 33 mln. žmonių buvo priversti palikti namus. Manoma, kad prie kraštutinių orų prisideda ir La Ninjos srovė, daranti įtaką kritulių dėsningumui visame pasaulyje (žr. kitą straipsnį). Skurdžiose šalyse dažnėjančios stichinės nelaimės eikvoja ir taip ribotus išteklius, todėl kiekviena nelaimė daro didelę žalą.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Klimato kaita veikia ir lėtesniais keliais. Iš pasėlių gaunamas vis mažesnis derlius, į kaimus skverbiasi kylančios jūros. Pasaulinis atšilimas sustiprina jau egzistuojančias ir migraciją skatinančias grėsmes, tokias kaip skurdas ar konfliktai. Pasaulio bankas prognozuoja, kad iki 2050 m. Užsachario Afrikoje, Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje net 143 mln. žmonių (arba apie 2,8 proc. gyventojų) bus priversti palikti namus dėl lėtų klimato kaitos veiksnių.
