Kodėl taip lėtai plinta geresni būdai, kaip padėti kenčiantiems?
Kartą rudenį Pete’as Moore’as ryte pabudo jausdamas tokį nugaros skausmą, kad buvo sunku apsirengti. Jam buvo 43-eji. Gydytojas iš Peterboro (Anglija) išsiuntė vyrą į ligoninę atlikti MRT tyrimo, ir šis parodė, kad pasislinko keli elastingi it kempinė diskai, skiriantys stuburo slankstelius. Dažnai tai nulemia trauma, bet kartais tiesiog amžius.
P. Moore’ui suleista steroidų, kurie mažina uždegimą. Palengvėjo tik laikinai. Po to išrašyta opiatų, kad būtų lengviau ištverti skausmą, bet šis nesitraukė, ir vyras pajuto, kad krinka protas. Negalėdamas nei dirbti, nei apskritai kuo nors užsiimti dažytoju dirbęs P. Moore’as paniro į depresiją. Pasak jo, trečiais kankinančio išbandymo metais buvo pradėjęs „galvoti, kad reikia viską užbaigti“.
Savaime nugaros skausmas nežudo žmonių, bet ne vieno gyvenimą paverčia kančia. Daugumoje tiek turtingų, tiek skurdžių šalių, iš kurių galima gauti patikimų duomenų, nugaros skausmas yra pagrindinė neįgalumo priežastis, vertinant pagal bendrą nesveikuojant išgyventų metų skaičių. Našta mažėja (žr. grafiką), bet labai lėtai.
