Kai 2012 m. Xi Jinpingas pradėjo vadovauti Kinijos partijai, jo laukė iš esmės geranoriška tarptautinė aplinka. JAV tebebuvo užsiėmusios islamiškuoju pasauliu ir, nors saugumo pareigūnai nerimavo, JAV politiką Kinijos atžvilgiu iš esmės lėmė komercija. Europai verslas taip pat buvo svarbiau už saugumą ir vertybes. Rusija buvo patikima partnerė, siena su Indija buvo stabili, diduma besivystančio pasaulio troško ne tik Kinijos pinigų, bet ir alternatyvos vakarietiškam vystymosi modeliui.
2023-iųjų pasaulyje Xi Jinpingo, pradedančio trečią penkerių metų kadenciją, tyko kur kas daugiau iššūkių. Santykiai su JAV tokie prasti, kad kalbama apie karą dėl Taivano. Kinijos sprendimas rinktis Ukrainą užpuolusios Rusijos pusę atstūmė didumą Europos. Atsinaujino pasienio ginčas su Indija. O dauguma pasaulio Pietų šalių nesugeba išsimokėti iš Kinijos gautų paskolų. Negana to, sprendimai dėl COVID-19 pakirto Kinijos valdymo modelio reputaciją. Xi Jinpingo lauks kol kas didžiausias jo lyderystės išbandymas, kai jis imsis spręsti šias susidėjusias krizes augančio šalies gyventojų nepasitenkinimo dėl nulinių COVID-19 atvejų strategijos ir blogėjančių tos strategijos ekonominių padarinių fone.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Pradėkime nuo JAV. Svarbiausiuose Kinijos dvišaliuose santykiuose vyraus įtampa dėl Taivano, paaštrėjusi rugpjūtį, kai saloje apsilankė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (žr. kitą straipsnį). Kinija, kuri teigia, kad Taivanas priklauso jai, sureagavo didžiulėmis karinėmis pratybomis.
