Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 24 d.


KAS KONTROLIUOS BALTĄJĮ AUKSĄ
Žalioji revoliucija be ličio iš Lotynų Amerikos neriedės
The Economist
Shutterstock
XXI a. klondaikas.

Bet tokie politikai kaip Čilės prezidentas Gabrielis Boricas nori jį nacionalizuoti

Daugiau nei pusė pasaulio ličio, reikalingo elektromobilių akumuliatoriams, glūdi Lotynų Amerikoje. Taip pat du penktadaliai pasaulio vario ir ketvirtis nikelio. Pastaruoju metu regione lankosi delegacijos iš JAV ir ES, iš dalies siekdamos užsitikrinti išteklius, kurių reikės energetikos pertvarkai, taip pat diversifikuoti tiekimo šaltiniams, kad galėtų mažiau priklausyti nuo Kinijos. Kovą Pietų Amerikoje lankėsi prezidento Joe Bideno dešinioji ranka klimato klausimais Johnas Kerry. Vokietijos pareigūnai šiemet suplanavę bent tris aukšto lygio susitikimus tame žemyne. Atrodo, kad artimiausiais mėnesiais ten lankysis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Svetimšaliai Lotynų Amerikoje mato išteklius, o tenykštės vyriausybės tuo tarpu atsiima kontrolę. Balandžio 21-ąją kairysis Čilės prezidentas Gabrielis Boricas pristatė planus įkurti valstybinę ličio gavybos įmonę. Jei vėliau šiais metais bus priimti atitinkami įstatymai, privatus verslas turės steigti bendras įmones ir jose tai valstybės įmonei atiduoti kontrolinį paketą.

Į ekologiškų išteklių nacionalizmą linkęs ne tik G. Boricas. Meksikos senatas gegužės 1-ąją patvirtino naudingųjų iškasenų gavybos kodekso pakeitimus, kuriais privačioms įmonėms suteikiamų koncesijų terminas bus sutrumpintas nuo 50 iki 30 metų. Be to, vasarį Meksikos prezidentas populistas Andrésas Lópezas Manuelis Obradoras pasirašė dekretą paspartinti šalies ličio rezervų nacionalizavimą. Argentinos, Bolivijos, Brazilijos ir Čilės vyriausybės tariasi dėl ličio OPEC steigimo pasaulinėms kainoms kontroliuoti. Bolivijoje beveik visą ličio sektorių valdo valstybė.

2023 06 23 06:45
Spausdinti