Vilniuje atstovybę Baltijos šalims neseniai atidariusios korporacijos „Freedom Holding“ įkūrėjas ir vadovas Timūras Turlovas (37 metų) neslepia ambicijų Europoje įkurti skaitmeninį banką, o Lietuva galėtų tapti tramplinu šiam užmojui įgyvendinti.
Kazachstane finansinių paslaugų verslą 2008-aisiais pradėjęs plėtoti T. Turlovas 2019 m. „Freedom Holding“ atvedė į Niurjorko NASDAQ biržą, kurioje pateikė pirminį viešąjį akcijų pasiūlymą. Per penkerius metus bendrovės akcijų vertė paaugo 780 proc., o paties T. Turlovo turtas, „Forbes“ vertinimu, siekia 5,7 mlrd. JAV dolerių (584 vieta pasaulyje).
„Freedom Holding“ biure Limasolyje (Kipras) T. Turlovas atsakė į Lietuvos žurnalistų klausimus.
– „Freedom Holding“ mini penktąsias metines NASDAQ vertybinių popierių biržoje. Bendrovė iš tiesų įspūdingai išaugo. Kas nulėmė šią sėkmę?
– Technologijos ir korporacijos kultūra, kuri padeda pritraukti talentų, juos išlaikyti, jie gali kurti technologijas, santykius su klientais, su partneriais ir įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis. Bet kuriame versle šie santykiai yra svarbiausia.
Ir, žinoma, šiuo metu viskas skaitmeninama. Technologijos yra vienintelis aspektas, galintis suteikti konkurencinio pranašumo, padidinti produktyvumą, nes skaitmeninimas padeda viską daryti greičiau, efektyviau ir, galiausiai, leidžia sėkmingai konkuruoti su daug didesnėmis finansų įstaigomis.
Didelės finansų įstaigos susikūrė puikią reputaciją. Jos taip pat sukaupė daug talentų. Jos turi daug klientų, ir tai labai sunku sugriauti. Taip pat reikia daug laiko rinkos daliai užimti įprastoje konkurencinėje aplinkoje. Bet jei galite pasiūlyti klientui, pavyzdžiui, būsto paskolą per vieną dieną, o ne per įprastą dviejų savaičių ar dviejų mėnesių laikotarpį, tai bus labai patrauklu, netgi jei nesate žinomas žaidėjas. Tai taps tokiu dideliu pranašumu, nes taupysite kliento laiką ir pinigus. Ir vien dėl to galėsite per labai trumpą laiką užimti labai didelę rinkos dalį, kaip tai mes padarėme Kazachstane. Kai tik pristatėme skaitmenines būsto paskolas Kazachstane, užėmėme daugiau nei 50 proc. rinkos dalies tik dėl to, kad sugriovėme ilgai trunkančius procesus.
Bet jei galite pasiūlyti klientui, pavyzdžiui, būsto paskolą per vieną dieną, o ne per įprastą dviejų savaičių ar dviejų mėnesių laikotarpį, tai bus labai patrauklu, netgi jei nesate žinomas žaidėjas.
Sukūrėme metodiką, kaip klientą įvertinti per vieną dieną ir duoti atsakymą, nors visi mūsų konkurentai tai daro mažiausiai dvi savaites. Ir net jei konkurentai teikia specifines paskatas agentams ir klientams, pasiūlo mažesnes palūkanas, jiems vis tiek sunku konkuruoti, nes niekas iš tikrųjų nenori praleisti savaičių savaites bendraudami su banku, nešioti daugybę įvairių dokumentų.
Kai sukuri procesą, kuris padeda integruotis su įvairiomis valstybinėmis duomenų bazėmis, įvairiomis komercinėmis duomenų bazėmis, gauti visą informaciją tik elektroniniu būdu, neprašyti jos iš savo kliento, negaišti nei jo, nei savo laiko ir išteklių, tai leidžia sėkmingai konkuruoti su labai didelėmis institucijomis.
– Kuo ypatinga jūsų įmonės kultūra?
– Ji pagrįsta dideliu pasitikėjimu komandos nariais, dideliu polinkiu rizikuoti ypač technologijų srityje. Mes bandome naujus produktus ir drąsiai juos leidžiame į rinką. Esame pasirengę patirti nesėkmę, nes diegiant naujoves ne visi produktai būna sėkmingi. Darbuotojai žino, kad skatindami inovacijas savo įmonėje leidžiame rizikuoti.
Turime leisti žmonėms pabandyti padaryti kažką naujo, net jei jie suklys. Darbuotojai turi nebijoti suklysti. Reikia atskirti tyčinį sukčiavimą nuo klaidų – tarp to yra labai didelis skirtumas.
Taigi, grįžtant prie sėkmės formulės, ją sudaro mūsų požiūris į technologijas, mūsų požiūris į globalizaciją, priėjimas prie pasaulio, JAV, Europos rinkų ir puikūs žmonės mūsų laive.
– Technologijų versle nugalėtojas dažniausiai pasiima viską. Ar tikite, kad „Freedom Holding“ gali tapti nugalėtoju? O gal juo taps kuris nors konkurentas, ne jūs?
– Čia kaip anekdote apie du medžiotojus, kurie sutiko lokį. Jie pradeda bėgti ir vienas klausia: „Kodėl mes bėgame? Lokys vis tiek greitesnis už mus.“ O kitas atsako: „Man nereikia bėgti greičiau už lokį. Man reikia bėgti greičiau už tave.“
Taigi, prireiks nemažai laiko, kol paaiškės tikrasis nugalėtojas. Bet iki tol bus didelė konkurencija, jau dabar labai daug žmonių bėga nuo to lokio. Ir tikrai tikiu, kad mums pavyks dirbti geriau nei konkurentams ir būsime tarp pretendentų į sėkmingiausias įmones. Tikiu, kad mūsų požiūris teisingas.
Be abejo, šiuo metu nesame nugalėtojai. Mes tai pripažįstame. „Robinhood“ ir „Revolut“ dirba geriau, jie dabar užėmę didesnę rinkos dalį. „Revolut“ labai sparčiai plečiasi. Šiuo metu jie pirmauja tarp skaitmeninių bankų Europoje.
Bet mes irgi turime patirties. Pavyzdžiui, Kazachstane yra labai prisotinta skaitmeninių paslaugų rinka. Yra daugybė puikių skaitmeninės bankininkystės produktų ir mes vis dar sėkmingai konkuruojame net su labai stipriais žaidėjais. Ir konkurencija dar gali didėti, o tai suteiks dar daugiau galimybių.
Štai pavyzdys. Mes investavome į startuolį Kazachstane, kuris buvo maisto pristatymo verslo lyderis, užėmė 80 proc. rinkos. Jis sėkmingai laimėjo konkurenciją prieš kelis tarptautinius žaidėjus, kurie įžengė į rinką ir vėliau pardavė savo verslą, nes jiems nepavyko... Kazachstanas buvo labai sunki rinka. Bet tada į Kazachstaną atėjo „Glovo“, „Wolt“ ir „Yandex Go“, ir mūsų startuolis prarado savo dominuojančias pozicijas rinkoje, bet vis tiek dabar gauna daug daugiau pajamų nei prieš prasidedant konkurencijai. Startuolis padvigubino pajamas, bet dabar užima vos 3 proc. rinkos. Tai labai juokinga, nes jis buvo lyderis, užimantis 80 proc. rinkos, o dabar padvigubino pajamas, bet visiškai pralaimėjo pagal rinkos dalį.
Tai labai juokinga, nes jis buvo lyderis, užimantis 80 proc. rinkos, o dabar padvigubino pajamas, bet visiškai pralaimėjo pagal rinkos dalį.
Nauja rinka bus visiškai kitokia. Vis dar įmanoma Europoje sukurti 10 kartų didesnį banką nei, pavyzdžiui, „Revolut“. Žinau, kad daug komandų dabar konkuruoja, kad pavyktų užimti tam tikrą šios rinkos dalį.
Tai mus labai įkvepia, nes turime milžinišką erdvę plėtrai. Ši rinka yra tokia didelė, kad net jei būsime tarp dešimties didžiausių skaitmeninių bankų Europoje, tai bus labai didelės vertės verslas. Bet, žinoma, mes vis tiek manome, kad turime galimybę patekti į pirmąjį trejetuką. Turime ambicijų ir galime sukurti geresnių produktų nei mūsų konkurentai. Vertės kūrimas – labiausiai įkvepiantis dalykas verslininkui.
– Keletą kartų pabrėžėte, kad skaitmeniniame versle konkurencija visiškai kitokia. Praplėskite šią mintį.
– Skaitmeniniame versle vienam tikslui sukurta ekosistema kartais pranoksta pati save. Pavyzdžiui, „Revolut“ bankas tapo vienu pirmaujančių virtualių mobiliojo ryšio operatorių Europoje. Jis labai sparčiai didina savo rinkos dalį ir tapo labai netikėtu telekomunikacijų rinkos naujoku. Štai kaip veikia ekosistemos. Telekomunikacijų bendrovės konkuravo ir užsiėmė savo rinkos dalį, ir staiga atsiranda labai netikėtas konkurentas, kuris atėjo iš visai nelaukto sektoriaus ir labai greitai pakeitė žaidimo taisykles. Tokie pavyzdžiai labai įkvepia.
Turime kovoti, net jei laimėsime nedidelę naujų rinkų dalį, tai bus to verta. Rinka yra labai didelė ir vis dar labai neefektyvi, o šiai transformacijai įvykti prireiks dar daug metų. Mes turime labai gerą komandą, daug talentingų darbuotojų, turime daug išteklių. Žinome visus stipriausius konkurentus ir nejaučiame, kad jie yra tarsi kokie ateiviai. Tai tie patys žmonės, turi daugiau ar mažiau panašius įgūdžius, tad galime su jais varžytis. Jie daro puikius dalykus, bet mes galime padaryti šį tą geriau.
Ir net jei nelaimėsime pagrindinio prizo, sukursime kažką vertingo, galbūt jie įsigis mus už, nežinau, už 100 JAV mlrd. dolerių, ir mes tapsime kitos ekosistemos dalimi, dar didesne ir sėkmingesne.
JAV prieš metus dalyvavau konferencijoje „Nupirk arba būsi nupirktas“ apie bankininkystės sektoriaus konsolidaciją. Tas pats nutiks ir su visa šia skaitmenine ekosistema. Dabar mes konkuruosime su tradiciniais bankais, po to pradėsime agresyviai konkuruoti tarpusavyje, o tada įsigysime arba būsime įsigyti. Jei esi stipresnis, įsigysi, jei pajusi, kad kažkas kitas stipresnis, būsi jo įsigytas, ir galiausiai tai sukurs naują kraštovaizdį.
– Esate sakęs, kad ateityje tradicinių bankų liks mažiau. Galbūt galėtumėte praplėsti savo viziją apie šį sektorių ir tai, kaip greitai gali įvykti pokyčiai?
– Tai, pirmiausia, kartos klausimas. Technologijos plėtojamos sparčiau, nei žmonės prie jų prisitaiko. Priešakyje dar dešimtys metų tik dėl žmonių norėjimo tai priimti, prisitaikyti prie naujų technologijų. Vienose šalyse tai vyksta greičiau, kitose lėčiau dėl skirtingos demografijos, skirtingo išsilavinimo, skirtingos požiūrio į technologijas. Kai kurios labai išsilavinusios Europos šalyse technologijas priima sunkiau nei mažiau išsilavinusios, bet atviresnės tam tikriems eksperimentams tautos. Azijos žmonės mažiau rūpinasi asmeniniais duomenimis nei Europoje, todėl jiems galima pasiūlyti pažangesnių sprendimų, jų apetitas rizikai didesnis, todėl greičiau galima diegti naujoves. Mes, žinoma, ir toliau darysime labai daug skaudžių klaidų. Nes jei norėsi išvengti klaidų, inovacijas diegsi daug lėčiau.
Bankai tikrai turės daug mažiau fizinių padalinių. Aš nesuprantu, kodėl bankams jų apskritai reikia.
Bankai tikrai turės daug mažiau fizinių padalinių. Aš nesuprantu, kodėl bankams jų apskritai reikia. Taigi, greičiausiai tai bus nuotolinis klientų aptarnavimas su didele dirbtinio intelekto pagalba. Dauguma finansinių paslaugų bus visiškai automatizuotos. Paslaugų teikimo kaštai labai sumažės, bankai taps daug efektyvesni, pavyzdžiui, finansų tarpininkai už savo paslaugas ims daug mažesnius mokesčius.
Finansinių paslaugų ir BVP santykis smarkiai sumažės. Galiausiai finansinių paslaugų rinkoje liks palyginti nedidelis skaičius įmonių su pačiais geriausiais duomenų mokslininkais, IT specialistais, finansininkais. Globalizacijos procesai šiame sektoriuje tęsis, nes technologijos pagal savo prigimtį yra globalios.
Europa turi didelių pranašumų, ES skatina ir moko tautas konkuruoti ir išgyventi šiame atvirų sienų pasaulyje, kai įmonė iš Latvijos gali sėkmingai konkuruoti Prancūzijoje. Prancūzija gali mėginti apsaugoti savo rinką nacionaliniu lygmeniu, bet tai labai sunku padaryti, nes konkurencija, pirmiausia dėl skaitmeninių technologijų, yra pasaulinė. Šalys, kurios jau turi veiklos atviroje ekonomikoje patirties, ateityje bus daug sėkmingesnės už tas, kurios saugo savo nacionalines rinkas.
Dabar šis įsigalintis protekcionizmas, kuris auga visame pasaulyje ir tarsi bando atkeršyti globalizacijai už savo nesėkmes, vis tiek pralaimės. Tai tarsi negyvos katės šuolis. Nes technologijos vis tiek nugalės, o globalizacija tęsis vien dėl technologijų, patinka tai kam nors ar ne. Fiziniame pasaulyje daug lengviau apsaugoti savo sienas. Bet skaitmeniniame, net jei dalis visuomenės to nori, bus labai sunku. Skaitmeniniame pasaulyje informacija perduodama labai lengvai. Galima bandyti tai sustabdyti, bet galiausiai, kaip rodo kriptovaliutos, to išvengti neįmanoma. Ir jeigu bandoma reguliuoti, bandoma apsaugoti nacionalinius interesus, vis tiek atsiras kažkas netikėto, ko galiausiai neįmanoma reguliuoti.
Todėl visuomenių interesas yra mažesnė reguliacija, kad didėtų konkurencingumas. Ir, mano nuomone, Europos padėtis yra gera. Skaitmeninė bankininkystė yra daug konkurencingesnė Europoje nei JAV. Europoje yra daug daugiau skaitmeninių bankų nei Amerikoje. Nors JAV rinka labai didelė, čia daug mažiau finansų startuolių, skaitmeninių mažmeninių bankų.
– Atidarėte Baltijos šalių biurą Vilniuje. Kokios jūsų ambicijos šiame regione?
– Baltijos šalys mums labai svarbios ir tik Graikijoje, lyginant santykį su gyventojų skaičiumi, mūsų rinka yra didesnė. Baltijos šalyse yra didelė mūsų paslaugų paklausa galbūt ir dėl to, kad mes dalijamės daugiau ar mažiau ta pačia kultūra, ir mums lengviau užmegzti efektyvius ryšius su klientais. Baltijos šalių gyventojai iš tikrųjų daug greičiau prisitaiko prie naujovių. Būtent dėl to Baltijos šalių įmonės sėkmingai konkuruoja Europoje. Taip pat Baltijos šalių gyventojai naudojasi daugybe elektroninių viešųjų paslaugų, kurios yra vienos geriausių pasaulyje. Tai taip pat padeda diegti mūsų produktus. Nors Baltijos šalių rinka nėra pati turtingiausia Europoje, plėtra yra daug spartesnė nei daugelio konservatyvesnių, nors ir didesnių Europos šalių.