Erikas Ovčarenko/BNSKlaipėdos uoste šiemet sausį-liepą perkrauta 20,5 mln. tonų krovinių, arba 19 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovas sako, jog rezultatas pesimistinis, bet ne toks prastas, kaip tikėtasi.
„Rezultatai yra pesimistiniai, kiekvieną ketvirtį stebime kritimą, sausis dar nebuvo toks prastas, kaip balandis, kai pasijuto sankcijų veikimas, „Belaruskalij“ trąšos, liepą fiksuotas 28,1 proc. kritimas, o naujai atsiradę kroviniai negali kompensuoti netekčių“, – trečiadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika.
Per septynis mėnesius Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo birių krovinių – jų krauta 5,8 mln. tonų, arba 53 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, generalinių krovinių – 10,3 mln.. tonų, arba 15 proc. daugiau.
„Kas iš esmės yra pozityvu – metų pradžioje prognozavome, kad rezultatai bus blogesni“, – sakė V. Šileika.
Pasak jo, dėl logistikos problemų uostas negali išnaudoti galimybių perkrauti daug krovinių iš Ukrainos.
„Trūksta platformų, vagonų, daug klientų nori vežti, bet nėra. Tai didžiulis potencialas, uosto kompanijos yra pasiruošusios krauti daugiau ir įvairesnių krovinių, bet dėl vagonų ir platformų trūkumo didžioji dalis tų krovinių išvažiuoja per Lenkiją, Vokietiją, nes negalime su automobilių transportu pristatyti tokio kiekio. (...) Yra klientų, kurie yra pasirašę sutartis su gamyklomis dėl išvežimo produkcijos, bet negali jo išvežti. Krovinio yra, jeigu tik rastume kelią, kaip jį išvežti“, – teigė V. Šileika.
Bendrovės „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus sako, kad šiuo metu uostas galėtų perkrauti bent pusę milijono tonų žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos.
„Jeigu kalbėtume apie birios produkcijos segmentą, vertinome tiekimus, laikus, skaičiavome, kad per metus padėtume priimti ir perkrauti iki pusės milijono tonų ukrainietiškos žemės produkcijos“, – sakė G. Rimkus.
„Tie srautai santykinai kompensuotų praradimus dėl sankcijų“, – pridūrė jis.
