Dainius Labutis/ELTAEkonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad mokesčių reformos pakeitimai turės būti priimti atsižvelgiant į koalicijos sutartyje esantį teiginį, jog darbo mokesčiai neturėtų būti didinami. Tačiau, pasak jos, gali būti skirtingų sutarties aiškinimų.
„Visi siūlomi pakeitimai turės atitikti koalicijos sutartį. Manau, kad gali būti skirtingų sutarties aiškinimų, kaip visada, bet koalicijos sutarties svarbu laikytis“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
Kalbėdama apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus siūlymus mokesčių reformai, Laisvės partijos pirmininkė pažymėjo girdėjusi iš finansų ministrės Gintarės Skaistės, kad yra konstruktyvių pasiūlymų, į kuriuos planuojama atsižvelgti. Jos manymu, svarbu kalbėti ne tik apie tai, kaip bus didinamas biudžeto perskirstymas, bet ir tai, kaip bus auginama ekonomika.
„Ekonomikos augimas nėra vertybė savaime, tai reiškia ir geriau apmokamas darbo vietas, ir didesnį biudžeto surinkimą, kuris vėliau galės finansuoti viešąsias paslaugas. Mums yra svarbi ekonomikos augimo darbotvarkė, ir dėl to mes pateikėme pasiūlymų tiek dėl pelno mokesčio, kad įmonės, ypač smulkios ir vidutinės, galėtų sparčiau augti ir vystytis bei joms būtų draugiškesnė aplinka Lietuvoje, taip pat ir dėl savarankiškai dirbančių norėtųsi, kad išsaugotume verslumo dvasią ar tai mažosiose bendrijose, ar individualioje veikloje“, – sakė ministrė.
„Siekdami to, kad tas kas uždirba daugiau prisidėtų prie valstybės biudžeto, kita vertus nenubrauktume to, kas svarbu, ypatingai žmonėms, kurie nori save išsibandyti versle, ar šalia darbo santykių daro, ar tiesiog nori auginti darbo vietą sau“, – pabrėžė ji.
Politikė išskyrė jos vadovaujamos ministerijos siūlymą neįtraukti į „Sodrą“ mažųjų bendrijų ir leisti šiai teisinei formai būti lanksčia. A. Armonaitė taip pat nevienareikšmiškai vertina individualios veiklos apmokestinimą bei kritiškai atsiliepia dėl prezumpcinių sąnaudų mažinimo iki 20 proc.
„Kalbant apie individualią veiklą, suprantu, kad yra taikomasi į labai gerai apmokamas versijas, kaip notarai, advokatai ir pan., bet pakeliui yra visa eilė laisvųjų profesijų, kūrybininkai, dizaineriai, kultūros industrijos žmonės, kurių profesija yra gana rizikinga tuo požiūriu, kad šiandien jie turi darbą, o rytoj gali neturėti“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė.
„Mums nelabai patinka ir kad yra mažinamos prezumpcinės sąnaudos iki 20 proc., kitose šalyse yra labai liberalu ir daugiau išlaidų leidžiama turėti“, – teigė ji.
Galiausiai Vyriausybės narė akcentavo, kad mokesčių reformos paketas yra išsamus ir gerai, kad diskusija yra vieša, tačiau dabartinėje situacijoje „staigių judesių“ ekonomikoje daryti nesinorėtų.
„Paketas yra labai išsamus ir į jį reikia normaliai įsigilinti, mums pavyko per savaitę paruošti savo pasiūlymus, nes tas kryptis jau žinojome, tai manau yra gerai. Gerai, kad diskusija yra vieša (...) ir tikiuosi, kad priimsime gerus sprendimus. Bet situacija yra gana trapi, kad tiek Lietuva, tiek Europa gyvena karo ekonomikoje ir šiuo metu nesinorėtų daryti labai staigių judesių“, – sakė A. Armonaitė.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įvesti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą į Lietuvą atsikraustantiems darbuotojams, kurių atlyginimas yra bent dvigubai didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį (paskutinį 2022 m. ketvirtį siekė 1900,3 euro (bruto). Teigiama, kad lengvata pritrauktų talentų ir galiotų 5 metus.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatyme nurodoma, kad į lengvatą pretenduojantys darbuotojai turėtų bent 5 metus iki darbo sutarties pasirašymo nebūti mokesčių rezidentais Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar siūlo palikti dabar galiojančią 300 tūkst. Eur apyvartos kartelę pelno mokesčiui, tačiau standartiniu tarifu apmokestinti visų įmonių apyvartos dalį, kuri viršija 300 tūkst. Eur.
Siūloma pirmiems dvejiems veiklos metams taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.
Galiausiai Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepritaria Finansų ministerijos pasiūlymui individualios veiklos prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 proc. iki 20 proc.
