UnsplashAntradienį paskelbta Lietuvos pramonės statistika ir pirmadienį paskelbti Europos Komisijos Europos Sąjungos verslo lūkesčių apklausų rezultatai puikiai parodo, kad neturime žiūrėti pro rožinius akinius į Lietuvos ekonomikos perspektyvas, teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jis pastebėjo, kad Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, jog 2023 m. sausį Lietuvos pramonės gamybos apimtys mažėjo panašiu tempu kaip gruodį (-9,1 proc. gruodį, -9,7 proc. sausį).
„Čia išskirčiau baldų sektorių, kur 2023 m. sausį per metus (lyginant su 2022 m. sausiu) gamybos apimtys sumažėjo 25 proc. Aišku, mėnesio gamybos rodikliai turi tendenciją šokinėti, bet visgi tai yra indikatorius, parodantis žemą ne pirmo būtinumo prekių paklausą pagrindiniuose Lietuvos eksporto rinkose.
Dar iškalbesnė yra EK atlikta mėnesinė ES įmonių apklausa. Sezoniškai išlyginti EK duomenys rodo, kad 2023 m. vasarį Lietuvos pramonės įmonių nuomonė apie užsakymų apimtis buvo prastesnė nei COVID-19 piko metu, be to ta pati apklausa rodo, kad Lietuvos pramonės įmonės vis labiau gamina produkciją į sandėlį – sparčiai auga pagamintos produkcijos atsargos. Tai – taipogi geras indikatorius apie šlubuojančią paklausą“, – feisbuke rašė jis.
A. Izgorodinas pridūrė, kad kadangi Lietuvos pramonė didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja, faktiniai pramonės duomenys ir Lietuvos gamintojų apklausos rodo apie lėtėjantį vartojimą pagrindiniuose Lietuvos eksporto rinkose.
„Vertindamas Lietuvos pramonės įmonių apklausas, nenustebsiu jei artimiausiu metu gamybos tendencijos Lietuvos pramonėje dar pablogės“, – dėstė jis.
Ekonomistas pridūrė, kad nerimą kelia ir užsispyrusi infliacija JAV ir euro zonoje.
„Pastaruoju metu paskelbti JAV ir atskirų euro zonos valstybių (Prancūzijos, Ispanijos) infliacijos rodikliai rodo, kad infliacija tiek JAV, tiek euro zonoje lieka pernelyg aukšta. JAV ir Europos centriniai bankai, tikėtina, toliau didins bazines palūkanas. Palūkanų pauzės laikotarpis nusikelia iš pavasario į antrąjį 2023 m. pusmetį. Centriniai bankai iš esmės turi dvi opcijas.
Kapituliuoti ir pripažinti, kad sulėtinti infliacijos iki 2 proc. nepavyks arba toliau agresyviai kelti palūkanas, tokiu būdu sukelti didesnį ekonomikos nuosmukį bet sulėtinti infliacijos tempus. Asmeniškai manau, kad antro scenarijus tikimybė yra gerokai didesnė nei centrinių bankų kapituliavimo tikimybė.
Tai reiškia, kad galime turėti ženklesnį paklausos susitraukimą JAV ir euro zonoje, su atitinkamu poveikiu Lietuvos eksportuojantiems sektoriams ir galų gale ir vidaus vartojimo rinkai. Agresyvios pinigų politikos poveikį JAV ir euro zonos ekonomikoms ypač matysime antrąjį šių metų pusmetį“, – apibendrino A. Izgorodinas.
