Josvydas Elinskas/ELTAEkonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad prognozuojant Vakarų ekonomikų perspektyvas per mažai susitelkiama į nerimą keliančią Kinijos situaciją. Anot jo, šios valstybės ekonomikai patekus į dar didesnį kritimą, tai neigiamai paveiktų tiek euro zoną, tiek nuo eksporto ir kontraktinių užsakymų priklausomą Lietuvos gamybos sektorių.
„Mes apskritai nekalbame apie Kinijos problemas ir jas nuvertiname. Dabar, kalbant apie pasaulinės ekonomikos recesijos naratyvą, susitelkiama ties JAV ir euro zona ir yra tik vienas klausimas – kada aukštos palūkanos palauš šias ekonomikas? Bet manau, kad pirmiausiai gali palūžti Kinija, nes pastaruoju metu jos makroekonomikos situacija neramina“, – pirmadienį Žinių radijui teigė A. Izogorodinas.
„Lietuvos ekonomika yra paremta eksportu ir pramonės gamyba. Ši gamyba yra priklausoma nuo kontraktinių užsakymų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos. Didesnė Kinijos ekonomikos krizė labai neigiamai paveiks euro zonos pramonę, tad neigiamai veiks Lietuvos pramonę ir eksportą“, – aiškino jis.
Pasak ekonomisto, Kinijos ekonomika patiria sunkumus, nes šalies valdžia nesiima jos skatinti ir gelbėti neatsigaunančių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų sektorių.
„Kinijos valdžia labai daug kalba apie ekonomikos skatinimą, bet nieko nedaro. Antras aspektas yra tai, kad Kinija atsidūrė defliacijoje, kuri yra ypač pavojingas reiškinys dėl vartojimo susitraukimo. Trečias aspektas yra tai, kad besikaupia problemos Kinijos NT sektoriuje. Jau dabar vienas iš didesnių vystytojų, 5 ar 6 pagal pardavimus, turi labai rimtų likvidumo problemų. Ir apskritai yra matomos problemos NT ir statybų sektoriuje, kuris vis dar neatsigauna“, – sakė ekonomistas.
„Kuo toliau Kinijos valdžia kalbės apie ekonomikos skatinimą, bet nesiims veiksmų, tuo labiau jie gąsdins verslus, gąsdins rinką ir tai baigsis blogai“, – pabrėžė jis.
Taip pat A. Izgorodinas paminėjo, kad Kinijos valdžios radikali pozicija – pastaruosius kelerius metus didinant ekonomikos kontrolė ir bendradarbiaujant su Rusija, atbaido Vakarų investicijas ir verslus.
„Manau, kad viena iš paslėptų Kinijos problemų yra užsienio investicijų srauto mažėjimas. Kinijos valdžia jau paskutinius keletą metų labai radikaliai elgiasi su savo ekonomika, didina valdžios kontrolę joje. Dėl tokios politikos, bei dėl Rusijos ir Kinijos santykių, Vakarų verslas traukiasi iš šios valstybės. Ir aš sakyčiau, kad tokie veiksmai yra labai didelė Kinijos klaida“, – teigė A. Izgorodinas.
Praėjusią savaitę Kinijos statistikos tarnyba Pekine pranešė, kad šalies ekonomika patyrė defliaciją: vartotojų kainos liepą, lyginant su pernai metais, mažėjo 0,3 proc. Jau birželį kainos nekito – gegužę jos dar nežymiai 0,2 proc. didėjo.
