Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


SANKCIJOS RUSIJAI
A. Latakas: Klaipėdos uostas pasirengęs neįsileisti Rusijos laivų
BNS
BNS Foto
Klaipėdos uostas.

Europos Sąjungai (ES) ketvirtadienį sutarus dėl penktojo sankcijų bloko Rusijai ir draudimo joje registruotiems laivams atvykti į Bendrijos uostus, toks žingsnis nesukels problemų Klaipėdos uostui – jis yra pasirengęs neįsileisti Rusijos laivų, sako jo vadovas Algis Latakas.

Penai iš į Klaipėdos uostą apsilankiusių 6552 laivų tik 122 buvo registruoti Rusijoje. Jų praradimas, pasak A. Latako, problemų nesukeltų.

„Priklausomai nuo metų, jų yra buvę ir daugiau, ir mažiau – ir 180, ir iki šimto. Tie, kurie lankėsi paskutiniu metu, buvo pritaikyti specialios paskirties kroviniui, pavyzdžiui, geležies rūdai gabenti. Mes nematytume problemų, jeigu tokio tipo laivai negalės įplaukti, nes šiuos krovinius gali gabenti ir kitų valstybių laivai, kurių tikrai yra“, – penktadienį BNS teigė uosto direkcijos generalinis direktorius.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį pranešė, kad naujas sankcijų paketas bus „greitai patvirtintas“.

A. Latako teigimu, draudimas turėtų įsigalioti artimiausiu metu, Klaipėdos uostas tam yra visiškai pasirengęs.

„Šiandien toks dokumentas yra, aš nežinau, ar galioja „tylos minutė“ nuo penktojo sankcijų paketo priėmimo – kai tik įsigalios, rusiški laivai į Klaipėdos uostą neįplauks, mes esame visiškai pasirengę sprendimo vykdymui, turime priemones, galimybes tą daryti“, – BNS sakė A. Latakas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad naujas draudimas Klaipėdos uosto įmonėms neturės jokio poveikio, nes ne krovos kompanijos tariasi dėl krovinio gabenimo – laivų savininkai rinksis laivus, kuriems draudimai negalioja.

„Manau, kad jokio poveikio nebus arba jis bus minimalus. Pačios krovos kompanijos nefrachtuoja laivų, tai yra krovinio savininko klausimas. Manau, kad jie turėdami pasirinkimą rinksis tą laivą, kuris galės įplaukti į Klaipėdos uostą. Jame daug laivų iš Rusijos nebuvo ir iki šiol“, – BNS sakė V. Šileika.

Lietuva su kitomis regiono šalimis jau kurį laiką derino iniciatyvą pačioms drausti Rusijos laivams įplaukti į jų uostus. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, jog būtų geriausia, jei sprendimą priimtų ES, nes tai uždarytų potencialius kelius teisiniams ginčams.

A. Latakas kovo pabaigoje sakė, jog apsispręsti delsiama dėl galimų atsakomųjų Rusijos priemonių ES, kurios laivų yra Rusijos uostuose, dėl pavojaus jų įguloms, dėl to šios priemonės vertinimas užtruko.

„Matyt, laikas buvo reikalingas, kad būtų priimtas pamatuotas sprendimas, susidėlioti mintis ir priimti racionalų sprendimą, todėl užtruko. ES šalys tikriausiai aptarė visus klausimus, kurie gali kilti, įvertino visas grėsmes Bendrijos laivams Rusijos uostuose. Šiandien tikriausiai visi atsakymai į šiuos klausimus jau yra“, – penktadienį BNS kalbėjo A. Latakas.

Jo teigimu, šiuo metu Klaipėdos uoste yra vienas Rusijoje registruotas laivas, jis remontuojamas – sankcijoms įsigaliojus tokiems laivams turėtų būti suteiktas terminas išvykti, taip pat gali būti kitų išimčių.

„Taip pat labai svarbu žinoti išimtis, jų tikriausiai bus, humanitariniams dalykams, nesankcionuotoms prekėms, tam tikriems apribojimams. Šį dokumentą reikės labai atidžiai išstudijuoti, kad nepadarytume klaidų“, – BNS sakė A. Latakas.

Išsiaiškinti naudos gavėją gali būti sunku

Laivininkystės žinovai anksčiau išreiškė abejonių, ar toks draudimas galėtų būti visiškai įgyvendinamas, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada galima nustatyti.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį žurnalistams sakė, kad dabartinės sankcijų formuluotės neleistų į Klaipėdos uostą įplaukti net Rusijos vėliavą pasikeitusiems ir taip draudimą apeiti bandantiems laivams.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka sako, kad vėliavos pakeitimas – lengviausiai prieinami duomenys, o sunkiausia bus nustatyti tikruosius laivų savininkus ir naudos gavėjus.

„Vėliavos pasikeitimas lengvai matomas, tai nesudėtinga patikrinti pagal tarptautinės jūrų organizacijos kodą. Labai lengva pamatyti, su kokia vėliava laivas plaukiojo prieš mėnesį ir dabar. Pagrindinis klausimas – kaip mes sugebėsime identifikuoti tikrąjį savininką, kas už jo stovi. Sankcijų išvengimas priklauso nuo mūsų valstybių narių kompetencijų, galima tirti, ieškoti ir rasti sąsajų, bet galima ir nerasti – ir ne iš blogos valios“, – kalbėjo G. Kutka.

G. Kutkos teigimu, pastaruoju metu pasaulyje daugėja laivų, kurie atsisako registracijos Rusijoje.

„Labai aiškiai matome tendenciją, kad Rusijos laivų savininkai pradėjo keisti vėliavas, matyt, visi vertina, kad vienaip ar kitaip sprendimai bus priimti“, – sakė asociacijos vadovas.

Anot jo, tarptautinėje laivų savininkų bendruomenėje jaučiamas palaikymas tokioms sankcijoms, o atskiros kompanijos savo protestą dėl Rusijos karo Ukrainoje išreiškia atsisakydamos teikti paslaugas su šia šalimi siejamam verslui.

„Nėra tokio mechanizmo, kad tarptautinės laivų savininkus vienijančios organizacijos nuspręstų, ko privaloma laikytis, kiekviena laivybos kompanija priima sprendimus, ar savo veiklą sieti su Rusija. Pavyzdžiui, Lietuvoje dirbanti keltų linija DFDS atsisakė plukdyti krovininius sunkvežimius, kurie registruoti Rusijoje ir Baltarusijoje“, – sakė asociacijos vadovas.

Draudimus Rusijos laivams įplaukti į vidaus vandenis ir uostus nuo kovo pradžios jau taiko Jungtinė Karalystė ir Kanada. Graikijos parlamente šią savaitę kalbėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visame pasaulyje taikyti draudimą su Rusija siejamiems tanklaiviams.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 08 14:53
Spausdinti