FotobankasKlaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo buvęs koncerno „Achemos grupė“ valdomos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) gamybos direktorius Algis Latakas, beveik du dešimtmečius dirbęs uoste, sako pažįstantis beveik visus uosto verslininkus, tačiau tai laiko privalumu.
Jis teigia nematantis galimybių kilti interesų konfliktui ir dėl to, kad kartu su tais pačiais verslininkais viename „valstiečių“ sąraše pernai dalyvavo savivaldos rinkimuose ir finansiškai parėmė partiją.
A. Latakas BNS tikino nenorintis išsamiai komentuoti savo būsimo darbo vadovaujant uostui, nes dar nėra paskirtas į pareigas. Jis žadėjo surengti spaudos konferenciją, jei bus paskirtas uosto generaliniu direktoriumi.
„Nuo vaikystės laikausi principo – nesakyk op neperšokęs per griovį“, – teigė A. Latakas.
A. Latakas trečiadienį atsakė į BNS klausimus.
– Į konkursą ėjote turėdamas uosto ateities, plėtros viziją. Nuo ko jūs pradėtumėt, ką keistumėt, kokia jūsų vizija?
– Klaipėdos uostas yra gerai dirbanti įmonė. Yra skirtingi dalykai eiti dirbti į gerai dirbančią įmonę ar eiti dirbti į įmonę, kurią reikia pakelti, pokyčių gylis nuo to labai priklauso. Šiandien mano pareiga būtų nuėjus į šitą įmonę (...) pažiūrėti, kaip visos funkcijos atliekamos, kaip jos užtikrinamos, įgyvendinti strateginius tikslus.
Sakykime, patvirtintas bendrasis planas, įplaukos kanalas, pietiniai uosto vartai, pietinė dalis teritorijos, ten yra visa puokštė projektų, kuriuos reikia įgyvendinti. Tai ir būtų mano pareiga atlikti. (...) Esu nusimatęs įvertinti silpnas puses, gal kurios yra stiprios, kokias vystyti, bet tikslas yra vienas, kad Klaipėdos uostas išliktų pirmas Baltijos jūros regione.
– Ateinate vadovauti krizės laikotarpiu, kai uostui kyla didelių iššūkių, ir kruizinis sezonas turbūt neįvyks, ir krova mažėja. Bus nelengvas laikas, kaip susidorosit su tuo?
– Bet koks ekonominis nuosmukis reiškia, kad dar labiau turi uosto visuomenė susitelkti, galbūt turi būti mažiau vidinės konkurencijos, galvoti, kaip iš šitos situacijos išeiti. Vertinant kiekvieną įmonę Klaipėdos uoste atskirai, jos yra labai pajėgios, lanksčios, tai parodė ir krizė 2008-2009 metais, kad įmonės išsilaikė, uostas išsilaikė ir vystėsi toliau. Galvoju, kad pavyks tą padaryti.
Be to, kroviniai vistiek važiuos, nors ir sumažės jų, be abejo, ir jeigu bus vertinama pagal tai, kiek uostas krovė 2018 metais, 2019 metais, tai 2020 metais irgi visko gali būti, bet tai yra prognozės, į tai tu turi sutelkti uosto bendruomenę ir galvoti kelius, kaip iš šito išeiti.
– Jūs esate parėmęs ir dalyvavote su „valstiečiais“ bendrame sąraše rinkimuose į Klaipėdos tarybą. Tame sąraše buvo ir žinomi uosto verslininkai – I. Udovickis, V. Dambrauskas, A. Tuma ir kiti, nemažomis sumomis parėmę „valstiečių“ partiją. Kaip pažeidęs tarnybinę etiką buvo atleistas sąraše buvęs ir į tarybą išrinktas Arvydas Vaitkus, buvęs uosto vadovas. Ar nemanote, kad ir jums galėtų kilti interesų konfliktas?
– Aš suprantu, kad atsiras žmonių, jėgų, kurie mato ir norės šitą dalyką eskaluoti. Aš vertinau šitą ir galvojau, kur galėtų būti mano nuodėmė, bet kažkaip nerandu. Ėjau kaip uostininkas, su ta intencija, kad uostas ir miestas – yra daug bendrų reikalų, kad uosto klausimus aš išmanau. Buvo uostininkų grupė, kuri nuėjo su „valstiečiais“, nuėjau ir aš. Galvojau, jei pateksiu į tarybą, galbūt galėsiu įnešt savo patirtį, kaip uostas yra santykyje su miestu, tai buvo mano intencija. O kad aš ten įdėjau pinigų, tai taip – kai eini valgyt pietų, įdedi savo pinigų, taip ir ten. Gal aš nesuprantu tokių politinių dalykų, bet tikrai nematau, kur galėčiau būti nusižengęs moralei ar dar kažkam.
– Kas jus paskatino eiti į rinkimus?
– Aš bijau ir pasakyti, buvo bendras toks uostininkų sujudimas, kad visgi kažkokiu periodu buvo taip, kad uostas kaip blogietis mieste atsiradęs, mane tas paskatino. O jei įvardinsiu kokį žmogų, tai bus neteisinga turbūt.
– Ar tai buvo politikai, ar verslininkai?
– Iš uostininkų, greičiausias tas pats Arvydas (Vaitkus – BNS) agitavo, jis už uostą visada buvo. Ne man vertinti, bet jis daug atidavė uostui, man ta idėja, kad uostas ne šiaip didelė dalis Klaipėdos, bet tai yra Klaipėda, priimtina.
– Bet jūs tuos verslininkus pažįstate visus?
– Pažįstu. Man klausimas buvo komisijoj (Klaipėdos uosto vadovo konkurso komisijoje – BNS), ar jūs nemanot, kad jums trukdys, kad jūs tiek metų atidirbote uoste ir jus daug kas pažįsta, ir jūs daug ką pažįstate. Aš ilgai galvojau ir galvoju taip, kad dirbant privačiame versle pažintys su klientais, aplinka, su kuria turėsi turėti verslo reikalų, tai yra privalumas.
Tai, kad aš pažįstu daug žmonių uoste, tiek metų atidirbęs, aš laikau privalumu, nes man nebereikės metų laiko, kol su kiekvienu susipažinsiu, nes vis tiek privalėsiu tuos žmones pažinot. Uosto įmonės yra kaip uosto klientai, jie nuomojasi žemę, uoste dirba, vis tiek su jais turi turėt ryšį ir pažintį. Nekalbame apie draugystes, bet visi uosto žmonės, negali jų nepažinti.
– Taip, bet viena yra, kai esi tarp verslininkų lygus ir tą patį verslą darai, bet kas kita, kai vadovauji valstybės įmonei, kuri reguliuoja uosto veiklą, prižiūri ją. Kyla klausimas dėl objektyvumo, ar jūs būsite nešališkas jų atžvilgiu.
– Galvočiau taip pat, kaip ir jūs, tuo atveju, jeigu aš pažinočiau vieną ar du. Bet pažįstant visus, aš turbūt nepažįstu gal tik kas naujas atsirado po mano išėjimo iš „Klasco“, tai yra mano privalumas. Aš visus pažįstu ir visi mane pažįsta, tai kurį aš dabar turėčiau išskirti?
– Gal jūs, pavyzdžiui, labai geras A. Tumos ar V. Dambrausko draugas, gal A. Vaitkaus, mes šito nežinome.
– Aš nesu nė vieno jų draugas.
– Gal medžiojate ar žvejojate su jais?
– Ne, esu medžioklės priešininkas. Nei žvejoju, nei medžioju, turiu kitų pomėgių. Nesu niekieno draugas, kad aš pažįstu, šito neneigiu, ir tai laikau privalumu, nes man reikia mažiau laiko įsibėgėti, galiu prognozuoti, ką tie žmonės veiks, ką jie darys ir kaip reaguos. Galvoju pareigą atlikti sąžiningai. Aš tam nusiteikęs, o minčių gali kilti bet kokių visada.
– Jūs minėjote, kad kilo klausimų ir komisijos nariams dėl jūsų pažinčių su uosto verslininkais.
– Ne, jie klausimą formulavo kitaip – ar nemaišys, kad jūs tiek metų dirbote uoste. Tai buvo suprantama, kad tiek metų atidirbus, tu privalai pažinoti, arba nedirbai, jei nieko nepažįsti.
– Šiuo metu jūs dirbate su Arūnu Laurinaičiu, buvusiu „Achemos“ grupės prezidentu. Jis yra konfliktavęs su „Achemos grupe“, turėjęs bylą dėl akcijų išpirkimo. Jis buvo netikėtai atleistas iš „Achemos grupės“, o ši valdo „Klasco“ – didžiausią krovos įmonę uoste. Kaip šie jūsų santykiai, ar nematote ir čia tam tikro konflikto?
– Aš nematau, nes niekada nesigilinau į jų vidinius klausimus ir ginčus, netgi nežinočiau, kad jie ten prieštarauja, pykstasi, negaliu šito komentuoti nes nesigilinau ir tai nėra man įdomu. Man tiesiog davė užduotį, projektą ir aš jį darau, o toliau, kokie jų santykiai, kas ten vyksta, tai ne mano nosiai ir man tas išvis neįdomu.
– Kaip jūs išėjote iš „Klasco“, jūs buvote atleistas?
– Nebuvau atleistas, išėjau pats, buvau keletą kartų kviečiamas, kad pasilikčiau, į Vilnių važiavau, bet atėjo momentas kada nusprendžiau išeiti.
– Kas jus privertė išeiti?
– Tai buvo mano asmeninis sprendimas. Man ten gerai sekėsi, buvau palaikomas kolektyvo, viskas ten buvo tvarkoje, bet man nebepatiko galbūt vadyba, gal vystymosi kryptys, mačiau, kad man reikia atsitraukti. Pats tą sprendimą priėmiau, niekas tam neturėjo įtakos. Būna kartais – vyksta verslas, tu turi savo supratimą, kiti žmonės turi savo ir nusprendi, kad reikia atsitraukti.
– Ar dabar jūsų darbas susijęs su uostu?
– Kažkiek gal ir yra susijęs, nes vieną studiją darėme uosto, kas liečia uosto krovos įrangą, tai tiek.
– Jūs įmonių užsakymu atliekate studijas? Gal galite išvardinti tas įmones?
– Nenorėčiau, čia yra privačios įmonės. Buvo olandų įmonė, nes su olandais paskutinį projektą turime. Tai ne Klaipėdos įmonės, su Klaipėdos uosto įmonėmis neturėjau absoliučiai nė vieno darbo, kai išėjau iš „Klasco“.
– Grįžtant prie „Klasco“ – ar jūs manote, kad būsite objektyvus šitos įmonės atžvilgiu? Tai, kas jus siejo anksčiau, jums netrukdys dabar, dirbant uosto vadovu?
– Visus tuos klausimus apgalvojau, tame tarpe ir „Klasco“. Nemanau, kodėl aš jų turėčiau nekęsti arba išskirtinai mylėti. Tai yra praeitis ir patirtis, bet nematau jokio konflikto. Neteisinga būtų, jeigu dirbai kokioje įmonėje, po to nebegali niekur išeiti. Aš nusikaltimo nepadariau dirbdamas uoste. Nematau konflikto.
Jei žiūrim į praeitį, pažiūrėkim į priekį. Jeigu jis (konfliktas – BNS) toks atsiras, tai šiandien tokie dalykai išlenda pirmą minutę, jei pradėsi kažką proteguoti. Nematau galimybių, kad galėtum kaip uosto vadovas kažką labai proteguoti, nes yra valdybos, tarybos, komisijos, begalės dalykų, žiniasklaida. Ir ta praeitis neturėtų trukdyti ateičiai, tikrai aš nematau konflikto. Be abejo, atsiras žmonių, kurie visada visur mato konfliktus.
– Ar su susisiekimo ministru dabartiniu esat pažįstamas?
– Ne, nesu pažįstamas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
