Norėdami patenkinti darbo rinkos poreikius, profesinės mokyklos ir verslas privalo bendradarbiauti glaudžiau
Švietimo ir mokslo ministerija informuoja apie būsimą profesinių mokyklų tinklo pertvarką – bus siekiama priartinti darbo jėgos poreikį prie pasiūlos. Kad ir kokie pakeitimai bus įgyvendinti, viena pagrindinių veiklų – mokinių praktika įmonėse – derėtų išlikti ir stiprėti.
Profesinių mokyklų mokiniai įmonėse privalo išdirbti tam tikrą skaičių praktikos valandų, tačiau verslo ir mokyklų kontaktas nėra labai sklandus. „Tie darbdaviai, kurie jaučia trūkumą, labai aktyvūs – ateina ir siūlo, bet jei įmonei darbuotojų užtenka, patekti praktikos į jas sudėtingiau“, – pripažino Daina Rožnienė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė.
Profesinių mokyklų vadovai žino ir tai, kurių sričių įmonėse praktikos vietą rasti visada lengviau. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovės praktikantus vilioja labai aktyviai. Grožio srities specialybių moksleiviai apskritai greitai pradeda mokytis ir dirbti įmonėse, o į profesinę mokyklą ateina tik pasikelti kvalifikaciją. Visai kitokia padėtis yra tekstilės sektoriuje, kur praktikos vietą rasti sudėtinga.
Praktikos vietą lemia ir abipusė motyvacija. Profesinių mokyklų atstovai neslepia, kad visada pasitaiko sunkiai dirbti nenorinčių mokinių. Vis dėlto kartais susiduriama ir su gana abejingu bendrovių požiūriu. „Kartais įmonės sako, kad neparuošiame joms darbuotojų, bet pačios niekaip jų nemotyvuoja: nesuteikia nei gyvenamojo ploto, nei skatinamųjų stipendijų. Jei darbuotojas man reikalingas, aš stengsiuosi sprendimo būdų ieškoti tiek su mokykla, tiek su pačiu būsimu darbuotoju“, – dėstė Violeta Petrušienė, Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė. Beje, pastebima, kad profesinių mokyklų absolventų įkurtos įmonės dažnai darbo jėgos dairosi tokiose pat įstaigose.
Jei mokinys į profesinę mokyklą ateina nebaigęs vidurinės, pirmus dvejus metus daugiausia dėmesio jam tenka skirti bendrojo lavinimo dalykams ir tik trečiaisiais metais susikoncentruojama į profesinį mokymą. Kitokio požiūrio – mokyti tik profesijos – laikosi Trakų rajone įsikūrusi amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“. Čia taikoma pameistrystės atmaina, dualinis mokymas – nuo pat pradžių po lygiai laiko praleidžiama mokantis mokykloje ir dirbant įmonėje. „Pirmaisiais metais randame įmonę, bet jei jaunuolis vietą praranda, naują praktikos įmonę turi susirasti pats“, – aiškino mokyklos direktorė Dalia Beigienė.
Žmogiškieji pameistrystės ištekliai yra didžiuliai – vienas meistras gali turėti daugiausia du pameistrius.
Turėti praktikos vietą įmonėje – privaloma sąlyga. Direktorė tai vadina didžiausiu iššūkiu, nes vienas mokinys iki baigimo gali pakeisti 5 ar 6 įmones. Pagrindinis pameistrystės būdas yra mokytis šalia meistro, todėl žmogiškieji ištekliai yra didžiuliai – vienas meistras, anot pašnekovės, gali turėti daugiausia du pameistrius.
Tarp šios mokyklos, išlaikomos daugiausia privačiomis ir fondų lėšomis, rėmėjų yra ir stambių verslų. Šie dažnai remia mokyklą skirdami medžiagų ar įrankių. Įranga čia atnaujinama tam, kad nebūtų moraliai pasenusi, bet svarbiausi yra darbo vietoje įgyjami gebėjimai.
„Šiandienos profesinė mokykla be įmonės yra niekinė. Ji turi palaikyti glaudų ryšį su tuo, kas vyksta darbo rinkoje, nes atitrūkus rezultatai nebus geri“, – įsitikinusi D. Beigienė.
