Ekspertai netrukus žada tikrą elektroninės prekybos proveržį, tačiau skubėti uždaryti įprastų parduotuvių dar nesiūlo
Jei manote, kad girdėjote apie visus įmanomus mokesčius, kaip reaguotumėte į „Amazon“ mokestį? Toks šių metų balandį buvo pasiūlytas Naujojoje Zelandijoje. Mokestis būtų taikomas iki 400 NZD (apie 230 eurų) vertės prekėms, kurias šio salyno gyventojai siunčiasi iš kitų šalių. Taip siekiama paskatinti mažesnės kainos ieškančius žmones daugiau pirkti vietos rinkoje. Mokestis numatytas ne tik „Amazon“ prekėms, tačiau pasaulinė elektroninės prekybos milžinė yra ryškus simbolis, parodantis, jog prekyba internetu tampa rimta tradicinių prekybos būdų konkurente.
Lietuvos prekybininkai ir valstybė bent jau kol kas neturėtų jaudintis dėl panašių įstatymų. Mokestis, tinkantis atokiam Naujosios Zelandijos salynui, 50 valstybių turinčioje Europoje greičiausiai nesuveiktų. Maža to, Europos Sąjunga nuosekliai naikina dar likusius laisvosios rinkos trukdžius. Nuo šių metų pabaigos turėtų įsigalioti naujos taisyklės, draudžiančios apriboti Sąjungos piliečių galimybes internetu įsigyti prekių iš kitų ES šalių.
Elektroninis Šilko kelias
Banko „Swedbank“ atliktas tyrimas atskleidė, jog per pastaruosius 6 mėnesius prekes ar paslaugas internetu pirko 65 proc. Lietuvos gyventojų. Didžiausia jų dalis – 92 proc. – rinkosi lietuviškas interneto parduotuves. Tačiau tai, kas šiandien dar neatrodo labai gąsdinančiai, rytoj gali pasikeisti.
Antros pagal populiarumą Lietuvoje yra Kinijos interneto parduotuvės, kuriose, kaip parodė tyrimas, apsiperka 34 proc. visų perkančiųjų internetu. Kitose ES šalyse veikiančiose parduotuvėse apsiperka 27 proc., JAV parduotuvėse – 10 proc. vykdytos apklausos respondentų.
Kinijos e. parduotuvių įtaka tik didės. Lietuvos paštas skelbia, kad 2017-aisiais 49 proc. visų tarptautinių siuntų atkeliavo būtent iš ten. Užsakymų iš Kinijos pagausėjimą pastebi ir kiti siuntų operatoriai. Pavyzdžiui, bendrovė „Omniva“ nustatė, kad 2016 m. iš šios šalies gauta 70 tūkst. siuntų, o 2017 m. – jau 260 tūkst.
Banko „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktoriaus Deimanto Trumpicko teigimu, kinai sėkmingai naudojasi tuo, jog spręsdami, kur pirkti, lietuviai pirmiausia atsižvelgia į kainą. „Tarp dažniausiai internetu įsigyjamų prekių dominuoja elektronikos prekės, kompiuteriai ir buitinė technika. Tikėtina, kad Kinijos parduotuvių populiarumą didžiąja dalimi lemia nedidelės kainos ir patrauklios siuntimo sąlygos.“
Automobilis internetu?
Rinkos tyrimų bendrovės „eMarketer“ duomenimis, 2017 m. e. prekybos pardavimai pasauliniu mastu siekė 2,3 trln. JAV dolerių ‒ tai yra beveik 25 proc. daugiau nei 2016-aisiais.
Prognozuojama, kad 2021-aisiais šis skaičius išaugs iki beveik 2,6 trln. JAV dolerių. Daugiausia tai lems populiarėjantis pirkimas mobiliaisiais telefonais ir augančios Azijos, Šiaurės Amerikos bei Vakarų Europos rinkos.
Pasak D. Trumpicko, internetinė prekyba, palyginti su bendra mažmeninės prekybos dalimi, Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 5–6 proc. ir yra gerokai mažesnė negu kitose Vakarų Europos šalyse (10–15 proc.). Tad elektroninė prekyba pas mus turi pakankamai erdvės augti.
Siuntų bendrovės „Omniva“ direktorius Simonas Bielskis piešia šviesią e. prekybos ateitį – jos apimtis turėtų išaugti iki keliasdešimties proc., taip pat daugės inovatyvių pristatymo būdų dronais ar autonominiais automobiliais. „Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus pasaulinė interneto prekyba išaugs nuo 7–10 proc. iki 35–40 proc. Ateityje populiariausias modelis bus daugiakanalė prekyba, vadinamasis omnichannel – daugelis mažmeninės prekybos atstovų turės ir fizines, ir interneto parduotuves“, – sakė S. Bielskis.
Prekyba internetu turėtų suintensyvėti net ir tose srityse, kuriose ji iki šiol lėčiau skynėsi kelią. Europoje elektroninės prekybos mada mažiausiai yra paveikusi baldų ir automobilių įrangos prekybos sektorius, bet siuntų bendrovės DPD atstovas Tomas Vaišvila įsitikinęs, kad šios prekės irgi gali būti gausiai perkamos internetu – tereikia gero sprendimo. „E. komercijos rinka yra viena dinamiškiausių. Dar neseniai nebūtume įsivaizdavę, kad internetu galime nusipirkti drabužių – kaip, nepasimatavus, nežinant, ar tiks dydis, ar bus patogu. Tada pardavėjai pasiūlė patogų prekių grąžinimo būdą, patarė – užsisakyk kelis vienetus, pasimatuok namie, o netikusius ‒ paprastai grąžink. Dabar drabužiai ir mados prekės yra dažniausiai internetu užsakoma e. pirkinių kategorija Europoje“, – komentavo T. Vaišvila.
Tradicinių parduotuvių ateitis ilguoju laikotarpiu priklauso nuo to, kaip jos sugebės prisitaikyti prie naujovių. Jau dabar kai kurie prekybininkai įrengia parduotuves taip, kad jose būtų ne tik patogu pirkti, bet ir malonu būti. Jų ateičiai grasančios technologijos gali ir pagelbėti, kadangi bet kuriuo atveju teks mažinti parduotuvių išlaikymo kaštus. Įprastomis tampančios savitarnos kasos yra svarbus žingsnis, tačiau pardavėjai eina dar toliau – JAV statybų ir namų apyvokos daiktų pardavimo milžinė „Lowe’s“ prieš porą metų pristatė robotus-asistentus, kurie gali sekti pirkėją ir jam patarti.
Laimintys ir pralaimintys
Nors daugiausia iš rinkos persistumdymo išloš vartotojai, puikūs laikai atėjo ir siuntų bendrovėms. „Siuntų pristatymo rinka šiuo metu bene aktyviausia per pastarąjį dešimtmetį. Konkurencinė kova nemaža dalimi verda būtent dėl aktyvios e. komercijos rinkos“, – sakė T. Vaišvila.
Tačiau ten, kur yra laimėtojų, atsiras ir pralaiminčiųjų.
JAV šiais metais paskelbta, kad uždaroma mažiausiai 5 tūkst. fizinių žinomų tinklų parduotuvių. Kiekvienas atvejis skirtingas – kai kurie tinklai reorganizuojami, kiti, tokie kaip 735 žaislų parduotuves turinti „Toys R Us“, bankrutuoja. Apie 160 parduotuvių uždarys batų gamintojas „Crocs“, 257 – elektronikos prekių tinklas „Best Buy“. Ekspertai pažymi, kad net jei išpopuliarėjusi interneto prekyba nėra pagrindinis veiksnys, blogai besitvarkančioms bendrovėms ji tampa papildomu akmeniu po kaklu. Pesimistiškiau nusiteikusi žiniasklaida netruko priklijuoti šiai situacijai „mažmeninės prekybos apokalipsės“ etiketę.
Nors Lietuva yra kur kas mažesnė rinka, panašios tendencijos, kad ir kiek pavėlavusios, gali pasiekti ir mus.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad elektroninė prekyba jau dabar daro įtaką tradicinei – pasiūla yra didžiulė, o perkamoji galia ribota ‒ tiek dėl ekonominės situacijos, tiek dėl demografijos. Tačiau didžiosios bėdos, jos vertinimu, šiandien slypi kitur: „Konkurencija yra gerai bet kokiai verslo organizavimo formai, bet tik tada, kai viskas vykdoma legaliai. Didelį neigiamą poveikį šiandien turi tai, kad elektroninėje erdvėje yra labai daug nelegalių paslaugų. Mokesčių administratoriai turėtų ieškoti šešėlio būtent čia.“
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai pripažįsta, kad elektroninė prekyba yra problemiškas sektorius, todėl dar 2016 m. pabaigoje VMI Kontrolės departamente buvo įkurtas Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyrius.
Lietuvos internetu prekiaujančios įmonės 2017 m. pasiekė 28,8 mln. eurų apyvartą ir sumokėjo daugiau nei 6 mln. eurų mokesčių, tačiau prekyba naudojantis interneto svetainėmis, socialiniais tinklais ir tarptautinėmis platformomis neretai leidžia nuslėpti papildomas lėšas. 2017 m., atlikus „Ebay“ prekiaujančių asmenų patikrinimą, nustatyta daugiau kaip 980 tūkst. eurų nedeklaruotų pajamų ir per 80 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.
Suknelė ar knyga?
Tarptautinės siuntų bendrovės DPD atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė lietuvių (51 proc.) pernai internetu daugiausia pirko mados, grožio ir sveikatos (40 proc.), elektronikos prekes (32 proc.). Lyginant su kitomis Europos šalimis, yra ir tam tikrų skirtumų. Svetur pirkėjai itin aktyviai užsisako knygas (39 proc.) – šios prekės nusileidžia tik mados pirkiniams (46 proc.). Be to, į lietuvių internetu perkamų prekių sąrašo pirmąsias vietas nepatenka batai, kuriuos kiti europiečiai užsisako aktyviai (38 proc.).
