FotobankasLietuvoje kol kas nebus steigiamos valstybinės vaistinės – valdantiesiems antradienį pritrūko balsų įstatymą priimti, nes opozicija nesiregistravo balsuoti.
Už valstybines vaistines įteisinančias Farmacijos įstatymo pataisas, kurias inicijavo valdantieji valstiečiai, balsavo tik 61 Seimo narys. Visa opozicija balsavime nedalyvavo. Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Balsuodamas už atskirus straipsnius, Seimas, be to, nepritarė liberalo Jonas Liesio siūlymui valstybinių vaistinių steigimą leisti ne nuo kitų metų sausio, o nuo 2023 metų. Pasak parlamentaro, iki to laiko reformai būtų tinkamiau pasiruošta, nes dabar sveikatos resursai nukreipti pandemijai suvaldyti.
Liberalas Eugenijus Gentvilas prognozavo, kad ateityje valstybinių vaistinių tinklas plėsis supirkinėdamas privačias mažas vaistines. O valstietis Valius Ąžuolas tikino, kad valstybinės vaistinės padės žmonėms geriau vaistais apsirūpinti periferijoje.
Valstybines vaistines, kurios nebūtų privalomos, siūlyta steigti ne tik ligoninėse, bet ir poliklinikose ar ambulatorijose. Apie tokios vaistinės būtinumą spręstų ligoninės vadovybė. Kai kurių ligoninių vadovai pertvarkų BNS sakė dar neplanuojantys, nes jos būtų brangios, o privačių vaistinių atstovai bei Seimo opozicija įspėja, kad priėmus pataisas prašys prezidento jas vetuoti, kreipsis į Konstitucinį Teismą ir Europos Komisiją.
Valdantieji tikina, kad tokios vaistinės pagerins vaistų prieinamumą, didės konkurencija ir mažės vaistų kaina. Tuo metu opozicija prognozuoja, kad konkurencija sumažės, bus švaistomos sveikatos sistemos lėšos. Dabar Lietuvos gydymo įstaigose veikia apie 230 didžiųjų tinklų vaistinių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
