Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


EKONOMIKA
Analitikai: 2021 m. BVP rezultatas – geras, bet šie metai bus prastesni
BNS
BNS foto
Vilnius.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc., kai kurie ekonomikos analitikai bei statistikai sako, jog tai labai geras rezultatas, tuo metu kiti mano, kad BVP augimas galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas. Šie metai, pasak ekonomistų, dėl itin didelės infliacijos gali būti prastesni.

Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė sako, jog šalies ekonomika 2021-aisiais augo sparčiai.

„Didėjo pramonės produkcijos apimtis, augo mažmeninė ir tarptautinė prekyba. Laisvų darbo vietų skaičius rekordinis, bedarbių mažėjo. Atlyginimai augo dešimtadaliu, bet dėl sparčiai kylančių kainų realus darbo užmokesčio didėjimas siekė 4 proc“, – pirmadienį pristatydama praėjusių metų rezultatus žurnalistams teigė J. Petrauskienė.

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, praėję metai gyventojams buvo labai geri, tai rodo vien faktas, kad nedarbo lygis nukrito į žemesnį lygį nei prieš pandemiją.

„Tai vienas iš svarbiausių rodiklių, rodantis, kokia yra šalies gyventojų situacija“, – spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, didėjančios galimybės gyventojams rinktis darbą iš dalies neigiamai atsiliepė įmonėms – joms reikėjo didinti darbo užmokestį, trūko pačių darbuotojų.

„Kas trečia įmonė sakė, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis verslo plėtrą slopinantis rodiklis“, – aiškino ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, labiausiai gyventojams nuotaiką pernai gadino įsibėgėjusi infliacija – maždaug dešimtadaliu viskas pabrango, tačiau netgi ji nesustabdė vartojimo.

„Geriausiai gyvenimo kokybės pagerėjimą pernai rodo daugiau nei 12 proc. išaugusios mažmeninės prekybos apimtys. Toks prekių ir paslaugų vartojimo padidėjimas rodo ypač išaugusią gyventojų perkamąją galią ir čia kalba eina ne tik apie turtingesnius žmones – pernai dėl augančių atlyginimų, didėjusių pensijų vartotojo visi“, – sakė ekonomistas.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad 5,1 proc. BVP augimas yra didelis, o Lietuva su šiuo rodikliu teigiamai išsiskiria tarp kitų euro zonos šalių.

„Jeigu mes galėtume išlaikyti penkių procentų augimą dar eilę metų, tikrai raškytume žemai kabančius vaisius. Tiek atlyginimai, tiek ekonomika augtų labai sparčiai, ir vytumėmės Vakarų Europą“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

„Su penkiais procentais bendrame kontekste mes atrodome tikrai gerai, nes, pavyzdžiui, euro zonos šalių augimai yra mažesni“, – pridūrė jis.

BVP augimas galėjo būti didesnis

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

„Pakankamai neblogas, bet galėjo būti geresnis, nes Lietuvos ekonomika prieš pandemiją augo po 4 procentus, turint galvoje tai, kad 2021 metai buvo nuosmukio, stagnacijos metai, tai atšokimo metai galėjo būti geresni, Lietuvos potencialas nėra pilnai išnaudotas, palyginti su lygiu, kuriame mes būtume buvę, jei ne pandemija. Iš dalies tai lėmė pakankamai ilgai trukę karantino suvaržymai. Yra vilties, kad šiais metais pavyks atotrūkį nuo potencialo sumažinti, noras iššūkių yra nemažas“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Analitikas pabrėžia, kad šalies ūkis pernai augo lėčiau nei kainos.

„Pastaruosius du ketvirčius praktiškai augome tik kainų komponente. Tai šaltas dušas Lietuvai, nes kainomis Vakarų Europą vejamės greičiau nei BVP augimu, mūsų augimas tampa išbalansuotas“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė prognozavęs 4,9 proc. BVP pokytį, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, tuo metu statistikų rodiklis – 4,8 proc, todėl rezultatas, pasak jo, kiek mažesnis nei tikėtasi.

Anot jo, paskutinį metų ketvirtį buvo galima tikėtis didesnio pramonės ir mažmeninės prekybos augimo.

„Paskutinis ketvirtis buvo labai stiprus pramonei ir mažmeninei prekybai. Sakyčiau, pagal tai, ką mes išvydome gruodžio mėnesį pramonėje ir prekyboje, buvo vilčių sulaukti didesnio augimo“, – sakė ekonomistas.

2022 metai bus prastesni

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad Lietuvos ekonomikos plėtrai šiemet klostosi ne itin palanki aplinka.

„Rizikos židinių, kurie gali apkarpyti Lietuvos ekonomikos plėtros perspektyvas, apstu tiek šalies viduje, tiek išorėje. Aukščiausi nuo 2009 metų infliacijos tempai gali kėsinasi į gyventojų lūkesčius ir reikšmingai apkramto perkamąją galią. Tai vers vartotojus keisti savo vartojimo pasirinkimus ir elgseną. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti nelengva, tad tenka atsisakydami ne pirmos svarbos, ar prabangos prekių ir paslaugų“, – komentar žiniasklaidai teigia I. Genytė-Pikčienė.

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad prastesnius šių metų rodiklius lems geopolitika ir infliacija.

„Geopolitiniai iššūkiai ir sparti infliacija gali pradėti riboti Lietuvos ekonomikos augimo tempą. Ekonomikai bus sunkau augti ir dėl sparčios pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių plėtros pernai – kadangi šiemet pramonės ir kitų sektorių rodiklius lyginsime su aukštais praėjusių metų pasiekimais. Vienintelis aspektas, kuris tikrai skatins ekonomikos augimą, yra gyvenimas be karantino ir galimybė ekonomikai „laisviau kvėpuoti“, – pranešime sakė jis.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 5,1 proc. ir to meto kainomis siekė 55,4 mlrd. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 31 11:39
Spausdinti